Labai pavėluotas įrašas apie Lapkritį

2010 m. lapkričio 30 d.  Labai pavėluotas įrašas apie Lapkritį

Štai jau ir lapkričio vidurys... Europjoje kvepia Kalėdomis, o Dohoje vėsta oras, kasdieną vis gaiviau ir gaiviau. Pagaliau galima vaikščioti gatvėmis ir kvėpuoti vėsuma ir gaivuma... Galima mgautis pasivaikščiojimais pakrante ir t.t. Nažinoma, tais dalykais galima mėgautis tada kai turi laiko, kurio aš deja visai neturiu, nes skraidau kaip išprotėjęs...

Prasidėjus lapkričiui skraidžiau 10 dienų be sustojimo. Per tas dešimt dienų aplankiau Muncheną, Daką, Kočį ir Madridą, tada turėjau dvi laisvas dienas, po kurių grįžau į Barseloną. Bet apie viską iš eilės...

Tokia buvo mano blog'o pradžia lakričio 17 dieną, kai sėdau jį rašyti, o šiandien jau yra mėnesio pabaiga, lapkričio 30... Labai atsiprašau už uždelsimą ir užlaikymą žinių, tačiau kitaip nesigavo :) Taigi, dabar apie viską iš pradžių ir tikiuosi, kad įrašas bus vykęs :)

TAI KAS BUVO UŽMIRŠTA PAMINTĖTI ANKSČIAU

Čia pasistengsiu labai neišsiplėsti. Ankstesniame įraše pamiršau paminėti, jog gavau savo pirmąjį pagyrimo laišką. Tokius laiškus gauti yra gerai, kadangi tai keliauja į asmeninę bylą, o visi geri dalykai asmeninėje byloje yra labai gerai tolimesniam augimui kompanijoje. Taigi vieną laišką jau turiu.

Bet laiško dar apturėjau ir tris įvertinimus (angl. assessment), apie šiuos įvertinimus mums pasakojo mokymų metu, bet sakė, kad mes juos gausime po trijų mėnesių skraidymo, tačiau kažkodėl aš gavau du iš eilės pirlnus įvertinimus. Apie juos praneša prieš skrydį ir tada skrydžio metu klausinėja visko ką išmokai mokymuose ir t.t. Toks truputi stresas, bet vidkas ok, ir tada dar gavau vieną saugos įvertinimą, kuro metu tikrinamos mano žinios apie lėktuvą, apie saugą, evakuaciją avarijos atveju ir t.t. Na žodžiu, kažkas man neduoda ramiai gyventi :) Bet iš esmės viskas ok, spaudimą atlaikiau :)

5 MIESTAI PER 12 DIENŲ

Pirmasis miestas, kurį aplankiau buvo Miunchenas. Jūs net neįsivaizduojate kaip buvo gera įkvėpti gaivaus rudenio oro. Kvėpuoti vėa ir gaiva... Matyti krentančius spalvotus lapus. Tos rudeniškos spalvos, rudeniškas rytinis rūkas, rudeniška vėsa... Viso to buvau labai pasiilgęs. Atrodo tai maži dalykai, bet jų pasiilgsti tada kai kasdieną nematai. Juk Dohoje visuomet šviečia saulė ir šilta, čia auga palmės, ir jos lapų nemeta... Pasivaikščioti parke ir girdėti lapų šnaresį čia neįmanoma, štai kodėl taip gera buvo grįžti į Europą... Miunchenas gražus ir gyvas miestas... Po apsilankymo jame ir tikro udens pajautimo, užsimaniau pamatyti ir pajausti tikrą žiemą, taigi nusprendžiau gruodį reitinguoti Maskvą, kaip vieną iš vietų kur noriu nuskristi... Juk ten bus tikrų tikriausia žiema...

Antrasis miestas buvo Daka. Šį kelionė buvo kažkas nepaprasto ir kartu šokiruojančio... Daka yra Bangladešo sostinė. Tai viena neturtingiausių valstybių pasaulyje, kur skurdas bado akis gatvėse. Bangladeše tik 23% gyventojų turi vandens ir tualeto patogumus. Kiti net nėra matę tualeto savo akyse... Jie įpratę išsikasti duobutę, įpilti ten vandens atlikti visus reikalus ir viską užkasti. Tai ar galite įsivaizduoti kas vyksta lėktuve, kuomet turime pilną lėktuvą darbininkų keliaujančių namo po dviejų metų buvimo Dohoje? Kai kurie pirmą kartą mato lėktuvą... Dauguma jų net nežino savo vietų lėktuve nes nemoka skaityti kas parašytą įlaipinimo kortelėje... Apie tai kas dedasi tualetuose aš net nenoriu rašyti ir išsiplėsti, bet esmė ta, kad jie nemoka jais naudotis, neduok Viešpatie tualeto dangtis bus nuleistas kai koks nors darbininkas įeis vidun... Tada gali tikėtis siurprizo, o siurprizus jie palieka kriauklėse ant grindų ir pan :) O dar vienas bajeris, nevarbu, kad dangtis pakeltas, tačiau jis ar ji nesupranta kad galima tai daryti atsisėdus, taigi jie užsilipa ant tualeto ir atsitūpia, o tada vaikeli būna taip, kad viskas keliauja pro šalį :))) Vat kaip čia smagiai papasakojau apie šią darbo dalį :) aišku, mes nevalome tokių tualetų, kurie yra padidinto apdergimo :) mes juos užblokuojame.

Taigi galite įsivaizduoti koks mkvapas būna kabinoje nuo jų... Prakaitas, kojinės, nešvara... Kai kurie kolegos po šių skrydžių suserga... Vieniems aleidžia vidurius visai savaitei, kiti pasigauna gripą ir panašiai. Taigi visai smagūs skrydžiai...

O pati Daka, šokiruojanti, skurdas gatvėse, žmones miega gatvėse, autobusuose keliauja labai keistai, na iš esmės viskas taip keista ir be civilizacijos... daug daug metų atgal, bet ir tai niekur tokių vazdų Europoje nebuvo. Žmonės gatvėse ne tik miega bet ir viską daro: valgo, prausiasi, tuštinasi, žaidžia, dirba, gamina maistą... Viskas vienoje vietoje...

Tarp atvės ir šaligatvio yra kanalai, kai prispiria bet koks reikalas, nesivarginama, o tiesiog pritupiama prie to kanalo ir padaroma tai ką norėjosi padaryti :) tai visai natūralūs vaizdai. Kai pagalvoji, tai niekada nesugalvočiau vykti į šią šalį atostogoms, tačiau kai pasitaiko galimybė viską pamatyti gyvai, tai kažkas nerealaus...

Jie visi yra tamsaus gymio, ir aš esu baltasis, taigi jie realiai į visus baltuosius žmones žiūri kaip į pinigų maišus, jei esi baltais, tai reiškia esi turitingas...

Bangladešas žinomas dar tuo, jog ten gimsta visi Zaros, H&M, Pull&Bear, Bershka ir kiti žinomi brandai :) Taigi Dakoje yra Bangalor turgus, kuriame ali nusipirkti visų šių firmų prekių už labai pigiai :) Ir tai bus originalai, tokie patys, kuriuos padavinėja parduotuvėse už didelę kainą... Žinoma turgus beprotiškai didelis ir pasirinkimas platus...  Taigi apie tuos turtus, kai pirkau prekes pirmoji kaina buvo 7500 vietinės valiutos pinigų, kas yra apie 511 už megsztinį ir tris maikutes :) O vat tada ir prasidėjo derybos :) kaina krito žemyn ir žemyn, kol finale pasiekė kokius 65 litus :) Jei nebūčiau pavargęs, būčiau kainą numušęs dar žemiau... bet tebunie :) Taigi, kaip matote patarimas jei būsite ten, derėkitės visuomet smargiai ir agresyviai ir nieko nevalgykite gatvėje ar vietiniuose restoranėliuose... Maistas tik viešbučiuose :)

Pats miestas gal ir būtų visai gražus, jei būtų tvarkingas. Oras puikus, šilta, aplinka žalia... Tik pribaigia tave betvarkė, šiukšlės ir smarvė ore... Štai tokia yra Daka, kitą kartą kai ten būsiu, nemanau, kad eisiu į miestą, tiesiog mėgausiuosi kokteiliais viešbutyje prie baseino, kuris yra fantastinis :)

Tračiasis mano aplankytas miestas buvo Indijoje, Kočis. Šiame mieste turėjau net laisvą dieną. Buvo labai smagu, kadangi ten skridau su dviem merginom, kurias pažįstu, taigi laias praleistas ten buvo smagus ir įdomus. Pats Kočis visai nieko miestukas, turputi pasižvalgėme po jį, tačiau nepamatėme visko, ką reiktų ten pamatyti.

Tai Indija, kuri beje yra man visai įdomi, ir žiemą mes turime puikią galimybę ją aplankyti, kadangi žiemos sezono metu skrydžiai į Indiją yra su nakvyne, vasara, tai apsisukamieji skrydžiai, kuomet nepalieki lėktuvo, o žiemą smagu, žiemą layover, žinote, žiema šalta tik Europoje, kitoje pusėje viskas nuostabiai maloniai šilta :)

Kočis visai įdomus miestas, kurį tikiuosi pamatyti kitą kartą :) Nor sšiaip ten irgi nekvepia maloniai, indai sisioja vidurį gatvės, bet jie daug civilizuotesni nei Bangladeše :). Kočis miestas, kuriame gali pamatyti daug kanalų, tai miestas and jūros kranto. Tai antrasis pagal svarbumą miestas Kereloje po Mumbajaus. Jame daug laivų, klesti žuvininkytsė.

Tiek Indijoje tiek ir Bangladeše pagrindinė transporto priemonė, kuri be to yra visai atraktyvi yra Tuk Tuk'as :) tokia maža mašinytė, tai net ne mašinytė, o triratis motociklas su budele :) Jų pirlnas miestas, vairavimo taisykliu abiejuose miestuose nėra, tačiau su tokia betvarke nemačiau nei vienos avarijos, keista, bet tai tiesa...

Kevtirtasis miestas buvo civilizuotas ir labai gražsu, tik aš buvau perdaug pavargęs juo pasimėgauti ir tai palikau kitam kartui, tai buvo Madridas. Gyvas, alsuojantis laisve ir gyvybe miestas, kurio gatvėse nenustoja skambėti muzika, šurmuliuoti žmonės, o gatvės pulsuoja ir alsuoja gyvybe... Ten aš dar sugrįšiu ir pamatysiu tą miestą tada kai nebūsiu toks pavargęs, nes iki Madrido skraidžiau aštuonias dienas su minimaliu poilsiu, o tai reiška grįžti namo iš skrydžio, pakeiti daiktus lagamine, nusiprausi, pamiegi maimum aštuonias valandas ir tada vėl keliesi ir keliauji į kitą skridį :) Vat toks tas gyvenimas mano :) visą laiką ore :)

Penktasis miestas buvo tas, kurį myliu iki išprotėjimo, kurio gatvėmis taip gera ir jauku vaikščioti, kur gyvenimas vyksta visą parą, kur žmonės šypsosi ir mėgaujasi gyvenimu, tai buvo Barselona... Taip gera buvo į ją sugrįžti po pusės metų pertraukos, pamatyti tas gatves, ta gyvenimišką ritmą, užlipti vėl ant trijų krydžių kalno ir pasimėgauti vaizdas nuo jo, pamatyti Gaudžio kurybą... Nerealu, fantastiška, nepakartojama ir įstabu :)

Tai štai kokie buvo penki miestai per dvylka dienų, po šių miestų sekė trumpieji skrydžiai, pirmyn atgal be jokio didesnio malonumo :) nes jie būa pakankamai varginatis ir nelengvi... Galbūt vienas iš įdomesnių skrydžių buvo į Jeddah, į miestą, kuriame yra pagrindinė islamo Meka, toji į kurią jie meldžiasi atsisukę... Kas buvo įdomaus apie tą skrydį? Tai buvo specialusis skrydis parskraidinti maldininkus :) Taigi skrendant į Jeddah neturėjome nei vieno keleivio, tai buvo kelto skrydis (Ferry flight), visi miegojome pirmosios klasės kėdėse, žiūrėjome filmus ir valgėme :) buvo visai smagu, na aišku skrydis atgalios nebuvo toks smagus :) Lįktuvas buvo perpildytas, ne visi keliaiviai pateko į tą skrydį. Lėktuvas buvo pilnutėlis, o mes matėme viską juodai balta, kadangi visi mūsų keliaviai buvo Dish Dashai ir Abajos :) buvo keista. O smagiausia dalis buvo ta, kad ground staff (žmonės dirbantys žemėje ir sodinantys keleivius į lėktuvus), jiems pasakė, kad jie gali užimti bet kurią vietą lėktuve, nors jų įlaipinimo kortelėse buvo aiškiai nurodytos vietos, pradžioje mes dar bandėme susodinti taip kaip reikia, tačiau tai buvo beprasmiška, pasidavėme ir nusprendėme tai ignoruoti, nes šiuose skrydžiuose turime paisyti tam tikrų tradicijų. Arabai yra kvaili su jomis, nes pvz vienas iš dalykų, yra tas, kad jie nori sėdėti visa šeima kartu, įisivaizdokite, jie keliauja į piligirimišką kelionę septyniese, šešiese, keturiese ir visi nori sėdėti šalia vienas kito, o bilietai yra su skirtingomis vietomis, tada kyla triukšmas ir t.t. Dar vienas dalykas tas, kad Abaja negali sėdėti šalia Dish Dasho,m jei jis ne jos vyras ar brolis ir t.t. Daug daug taisyklių, kurios komplikuoja mūsų darbą :) Tačiau bet kokiu atveju viskas baigėsi gerai

Pasktuinis miestas , kurį aplankiau šį mėnesį buvo Franfurtas. Šiame mieste pagaliau užuodžiau Kalėdas, ragavau karšto raudono vyno ir mėgavausi Kalėdinėmis dekoracijomis. Jūs net neįsivaizduojate, tačiau čia jų nėra ir tam tikrų kitų dalykų nėra, kurių budamas Lietuvoje nevertinau, tai tarsi mažos smulkmenos ir atrodo maži niekučiai, bet kai jų nebeturi, supranti kad visai smagu buvo juos turėti :) Kad ir su Kalėdomis, niekada nebuva dėl jų akvaišęs ir netgi visos dekoracijos ir tos muzikos nervindavo, tačiau dabar to čia nebeturiu, ir taip pasiilgstu to :) Skubančiu žmonių, pilnų parduotuvių, kalėdinių pirkinių, kvailos kalėdinės muzikos skambančiose parduotuvėse :) Netgi sniego pasiilgau, nors Franfurte turėjau galmybę jį pamatyti :) Snigo, kuomet buvau ten, buvo nuostabu, tikra Kalėdinė dvasia... Buvo tikrai gera grįžti į Europą Kalėdinės karštinės likotarpiu...

O pats keisčiausias daykas nutikęs per visas keliones buvo tas, kad Frankfurte sutikau savo buvusią klientę :) Vienos įmonės, kuriai organizuodavome renginius darbuotoją :) Buvo visai smagu ir netikėta :)

Kitame įraše pasistengsiu parašyiti apie laidojimo tradicijas čia :)

Gruodi mane galite sutikti Katmandu (Nepalas), Bakoke (Tailandas) ir Hanojuje, Maskvoje - čia būsiu du kartus, ir mėgausiuosi tikra  žiema, ir ėnesio pabaigoje skrisiu į Šri Lanką, į Kolombo :) Gal jus pamatysiu ten :)?

Pažadu padaryti savo įrašus dažnesnius. Netrukus atsiras ir nuotraukos iš šių vietų ;)

Jūsų Remis