Visur Kalėdos, tik ne Dohoje...

2010 m gruodžio 19 d. Visur Kalėdos, tik ne Dohoje...

Gruodis... Paskutinis šių metų mėnuo. Pirmosios Kalėdos ir pirmieji Naujieji metai toli nuo šeimos ir draugų... Keista... Dar kažkaip nesusivokia, bet su kiekviena diena tai tampa vis realiau ir realiau.

Čia nėra jokios šventinės nuotaikos, nes šioje šalyje šios šventės nešvenčiamos ir be to, kaip gali būti tokia nuotaika, kai už lango +27 ir daugiau, nesimato jokio sniego ir kalėdinių eglučių... Prekybos centrai tarsi bando kažką imituoti, bet vistiek jiems sunkiai sekasi. Vienintelis dalykas, kuris prekybos centrus priartina prie šventinės nuotaikos, išskyrus dirbtines eglutes, yra kondicionierių pučiamas šaltis... Taip, be megztinio eiti apsipirkti yra tikra savižudybė, nes jaučiu gali sušalti ir nukristi kur nors po suoliuku...

Taigi, toks tas šventinis laikotarpis Dohoje, keistas, tačiau savotiškai įdomus... O kol šventės nenumaldomai artėja aš ir toliau keliauju po pasaulį. Kalėdos ar Naujieji metai, lėktuvai nesustoja skraidyti, o mes nesustojame dirbti.

TOLIAU APLINK PASAULĮ

Gruodžio mėnuo prasidėjo kelione į Indiją, vėl grįžau į Kočį. Keistą ir prieskoniais kvepiantį (na prieskoniai kevpia tik kai kuriose vietose, didžioji dalis šio miesto smirda nuo stovinčio vandens kanaluose) miestą. Šį kartą aplankiau kiniečių žvejybos tinklus, kurie buvo pastatyti prieš 500 metų. Tikrai įdomus ir įspūdingas vaizdas.

Kiniečių žvejybos tinklai

Po Indijos sekė apsisukiamieji skrydžiai, nieko įdomaus ir nieko įspūdingo, aukštyn, žemyn ir namuose...

EVERESTO PAPĖDĖJE

Pirmoji kryptis šį mėnesį, kurioje svečiavausi pirmą kartą buvo Nepalas ir jo sostinė Katmandu. Katmandu - tai miestas Nepale  iš visų pusių apsuptas Himalajų kalnynų, kurių viršūnes ir slėnius galima matyti aplinkui, viena iš viršūnių, kurios deja nematyti iš miesto, tai žymusis Everestas, tam kad jį pamatyti reikia minimum vienos dienos... Taigi, šią pramogą pasilikau kitam kartui.

Dar vienas įžymūs objektas, kurį reikia aplankyti Katmandu yra Monkey Temple (Beždžionių šventykla), taip ją vadina visi turistai, kurie atvysta į Katmandu.

Šį kartą, kaip jau ir minėjau lankiausi šventykloje, tai šventykla esanti ant aukšto kalno, skirta garbinti Budai. Nepale pagrindinė religija yra budizmas, tada hindi ir labai labai ir net labai nedidelis procentas yra muslmonų.

Tai ką ten išgirdau apie budizmą mane sužavėjo, tai labai įdomi ir savita religija, hindi yra labai panašu į budizmą...

Šventykla yra aukšto kalno viršunėje iš kurios atsiveria nuostabi miesto panorama su kalnais aplinkui jį... Visas miestas yra apsuptas didingųjų Himalajų, tai mietsas slėnyje... Pastoviai tvyro rūkas, oro temperatūra nuostabi ir saulė maloniai šildo veidą... Ant kalno, nuostabiai atsiveriančia panorama grožisi daug turistų. Pasirodo Katmandu yra labai lankoma vieta. Čia žmonės atvyksta melstis, lipti į kalnus ar net šiaip paatostogauti, kas beje visai protinga, kadangi tai tikrai pigus miestas ir yra į ką akis paganyti...

Nakyinis gyvenimas šiame mieste taip virte verda... Natiniai klubai, anktinis tugus ir nesibaigiančios linksmybės. Šiame mieste gatvėje, visai be didelių vargu gali nusipirkti svaigalų, turiu galvoje ne alkoholį. Visiškai laisvai gali gauti marichuanos ar hašišo. Prekiaiviai gatvėje siūlo įsigyti šiū gėrybių kone kiekviename žingsnyje... O vėliau bet kuriame bare gali sau netrukdomas svaigintis.

Nepaliečiai labai malonūs žmonės. Visiškai nįkyrūs, besišypsantys ir paslaugūs. Tiesa pastoviai spjaudosi, nesvarbu vyras ar moteris bet gatvėje spjauna riebiai :) Pats miestas nėra vienas iš švariausių ir tvarkingiausių... Nežinau ar norėčiau ten vairuoti automobilį... Kadangi visišai nesupratau ten galiojančiių taisyklių, o be to pastoviai kamščiai gatvėse, nepriklausomai nuo dienos metos, faktiškai visą dieną gatvės užsikimšusios, gal todėl nemažai motociklistų... Jiems labai lengva ir paprasta išvengti kamščių.

Taigi štai toks tas Katmandu, miestas Himalajų papėdėje. Tikiuosi pavyko nupiešti šio miesto piešinį.

Grįžęs iš Katmandų kelias diena silsėjausi Dohoje, na poilsis buvo naktiniuose klubuose su ištrintomis dienomis iš mano gyvenimo nuo per didelio alkohlio kiekio, tačiau nesileiskime į smulkmenas... Kas buvo tas buvo, viskas baigėsi gerai ir aš keliavau į Tailandą. Taip, į šypsenų šalį ir jo sostinę Bankoką...

BESIŠYPSANTIS BANKOKAS IR KITI JO SIURPRIZAI

Pažįstu ne vieną ir ne du žmones, kurie lankėsi Tailande ir pasakojo kaip ten viskas nuostabu ir t.t. Labai džiaugiuosi, kad ir man nuskilo ši galimybė susipažinti su šiuo miestu ir pamatti visas jo šviesiąsias ir tamsiąsias puses. Na manau, kad pamačiau tikrai ne visas, bet vieni dalykai kuriuos mačiau mane šokiravo, kiti maloniai nustebino, o dar kiti pribloškė...

Taigi, pirmasis vakaras Bankoke, tiksliau pirmoji dieną. Mes atvyko pakankamai anksti ryte, visi buvome pavargę, taigi nusprendėme pamiegoti ir tada kartu eiti pavakarieniauti. Po poilsio viešbučio vestibiulije buvau aš, viena kolegė ir mūsų kapitonas... Taigi mes visi trys patraukėme į vieną žymiausių Bankoko gatvių pavadinimu Patpong. Tai gatvė, kurioje yra žymusu trugus, kuriame gali įsigyti visko ko tik širdis geidžia. Ten žmonės pardavinėja laikrodžius, apatinius, batus, drabužius, paveikslus, vibratorius, ginklu, visokio tipo pornaografinius filmus ir t.t. Einant gatve tave kviečia į užsukti į Patpongo žymūjų šou. Tai, kaip čia gražiai lietuviškai išsireikšti hmmm... Angliškai tai Pussy show, o lietuviškai galima pavadinti Putyčių šou, tačiau apie jį truputi vėliau. Pirmiau reikia pavakarieniauti ir apsipirkti...

Taigi pasukome į vieną mažą gatvelę ir nusprendėme prisėsti visai neblogai atrodančiame restorane, o gal tiksliau bare, kur galima paragauti nacionalinės virtuvės patiekalų. Thai virtuvė yra nuostabi ir maistas fantastiškas, o kas gerai Bankoke, jog maisto kokybė labai gera, o kainos labai žemos. Mes tryse už vakarienę su vynu ir į 5 patiekalais sumokėjome 45 dolerius. Maisto buvo per akis, o skonis, kaip jau ir minėjau nuostabus.

Tai iš baro pasukome atgal į pagrindinę turkgaus gatvę, atėjo laikas pamatyti Putyčių šou. Galbūt dauguma nežinote kuo šis šou yra ypatingas? Labai trumpai pabandysiu papasakoti. Tai šou, kuriame moterys rodo nepaprastus sugebėjimus, ką jos gali atlikti su savo putytėmis. Patikėkite manimi, niekada negalėau įsivaizduoti ir pagalvoti, kad šį kūno vieta turi tokias plačias galimybes... Taigi, ką ten mačiau... Apie viską nuo pradžių... Gatvėje mus sustabdęs vyras pasiūlė apsilankyti, suderėjome kainą, kad už įėjimą bus 100 pinigų (Bath`ų) ir plius vienas nemokamas gėrimas. Viskas atrodė normalu ir visai nieko, taigi pakilome į trečia aukštą, kur buvo klubas, mus pasitiko šiltai ir maloniai, pasodino prie staliuko, atnešė gėrimus, o scenoje viena po kitos keistėsi baisos pusnuogės moterys. Pirmoji užlipo į sceną rankose laikydamas penkis balionus, šiuos balionus išdalino mums ir dar dviems su mumis atvykusiems svečiams. Tada ji nusimovė kelnaites, atsigulė scenoje ant nugaros. Atstumas nuo jos iki mūsų buvo apie tris metrus minimus, jei ne keturis. Taigi, ji atsigulė ant nugaros, pasiėmė į savo rankas vamzdelį, į jį įdėjo popierinę strėlytę ir ką jūs sau galvojete ks buvo toliau? Taip, ji įsikišo tą vamzdelį į putyte ir iššovė strėlytę į vieną iš balionų, jis žinoma sprogo, taip ji susprogdino  visus 5 balionus, savo lytinio organo pagalba. Tada antroji mergina užlipusi į sceną įsikišo "ten" markerį ir ant balto popieriaus lapo, savo intymiosios vietos pagalba parašė žodį "HELLO", trečioji naudojo švilpuką ir jai visai gerai sekėsi švilpauti, na o ketvirtoji užlipo į sceną rankose nešina stalo teniso rakete ir kamuoliukais... Turbūt įsivaizduojate kai buvo žaidžiamas šis stalo tenisas... Kamuoliukai buvo servuojami iš jos intymiosios vietos, o svečiui buvo garvė juos atmušti su rakete...

Trečiojo pasirodymo metu mes nusprendėme palikti šį klubą, nes po kiekvieno pasirodymo jos labai šlykščiai ir įkyriai prašydvo arbatpinigių... Taigi, tą pačia minutę kai mes paprašėme sąskaitos šypsenos iš veidų dingo, visi gėrimai buvo staigiai nurinkti ir mums liepta eiti prie baro atsisaityti... Pirmasis nuėjo kapitonas, mes su kolege likome laukti, tada aš pamačiau, kad kažkas negerai, nes jis ginčijasi su klubo vadybininkę, jei ją galima taip pavadinti. Aš atėjau prie kapitono, kuris  buvo apsuptas baisių moterų, merginų ir vaikinų-merginų (anliški vadinamų Ladyboy), dar kitaip žinomų kaip transeksualų arba transvestitų. Visi jie jos ar kokia jų lytis bebūtų reikalvo pinigų. Kaip minėjau pradžioje, kaina turėjo būti 300 Bath, tačiau sąskaitoje, kurią gavome buvo visai kitokia suma, ten buvo 6000 Bath, sakyčiau nemažas skirtumas... Baisiausias dalykas buvo tai, kad tos bobos (atsiprašau, tačiau moterimis negalių jų vadinti, pirštai neklauso, kai bandau surunkti šį žodį klaviatūra kalbedamas apie jas) įspaudė mus abu į kampą... Mes negalėjome žengti nei vieno žingnio, jos rėkė ant mūsų ir reikalavo pinigų, mes joms aiškinome, kad nemokėsime, nes kaina turėjo būti 300, o ne 6000. Tada prasidėjo grasinimai, kad jos iškvies mafiją, mes atsakėme, kad mes išviesime policiją ir t.t. Visa tai tęsėsi apie geras 20 minučių, kaina nuo 6000 nukrito iki 900... tačiau mes vistiek atsisakėme mokėti, kol galiausiai kapitonas davė pinigus (aišku tai buvo 300 Bath) ir mes staigiai nėrėme iš to klubo... Dabar kai prisimenu tai labai juokinga, o tuo metu atrodė, kad tai labai rimta... ir gresia pavojus, nes tos bobos panašios į kinkongą, ypatingai toji pagrindinė... Jei ji duotų man antausį, tai tubūt nukrisčiau be sąmonės iš karto... Na vsrabiausia tai, kad viskas gerai baigėsi. Pamačiau tai apie ką girdėjau ir ką norėjau pamatyti. Visi patraukėme link taksi, mano kolegos išvažiavo į viešbutį, o aš nusprendžiau linkti ir keliauti į naktinį klubą...

Tai buvo nelbogas naktinis klubas, tik bėda ta jog aš buvau vienas... Tuo metu pagalvojau, jei bučiau čia su savo draugais, vakarėlis būtų superinis. Bankokas tikrai gera vieta turinti turitingą naktinį gyvenimą :)

Kitą ryte laukė skrydis į Vietnamą, jo sostinę Hanojų. Šiame mieste mes praleidžiame 8 valandas iš kurių 4 valandos yra laisvo laiko pasivaikščiojimui ir apsipirkimui po miestą... Aš kaip tikrų tikriausia blondinė, pasiėmiau foto aparatą, o atminties kortelę palikau kompiuteryje, kuris liko Bankoko viešbutyje, taigi neturiu nei vienos nuotrauks iš Hanojaus, tačiau tai puiki vieta atostogoms ir poilsiui. Ten pigu, nuostabus maistas, gražu ir šilta... Tik labai gaila, kad tų keturių valandų permažai :) Tačiau iki pagrindinės turgaus gatvės pavyko nusigauti, Hanojuje įsigijau paveikslą, tapyta aliejiniais dažais už 12 dolerių. Paveikslas nemažas, ir labai gražus. Kai pakabinsiu ant sienos įdėsiu jo nuotrauką :)

Grižome vėlai naktį į Bankoką, nukeliavome tiesiai į lovas susitarę anksti ryte susitikti ir keliauti pasižvalgyti po miestą...

Taigi, kitą dieną aplankėme pagrindinius turistinius taškus Bankoke. Didžiąją šventyklą ir didžiuosius rūmus (The Grand Palace & Wat Phra Kaeo) ir gulinčią milžinišką Būdą (Wat Pho). Iki šių objektų keiavome vandens taksi.

Šventykla įspūdingo dydžio ir grožio... Neapsakomai gražu ir fantastiška. Kai matai tuos pastatus negali suvokti kaip jie padaryti. Kaip ir kas juos taip išdekoravo, nes lauko sienos nedažytos. Visos sienos dektuoros mažais, taisiklingos formos stiklo, veidrodžio ar aukso spalvos metalo kvardartukais. Kvardartukas šiek tiekdidenis už klaviartūros mygtuką... Na jie panašaus dydžio, o pastatai milžiniški... Vaizdas tikrai įspūdingas ir protu nesuvokiama kas galėjo taip padaryti kir kiek laiko tam prireikė. Piešiniais margintos sienos, piešiniai labai detalūs ir labai dideli. Viskas atlikta nepriekaištingai ir labai smulkmeniškai... Vaizdai kuriuos mačiau neaprašomi, juos reikia pamatyti patiems...

Iš šventyklos nukeliavome pasižiūrėti Wat Pho, tai milžiniško dydžio Būdos kulptūra, kuri guli dešiniojo šono... Reginys didingas ir nepakartojamas...

Po šios skulptūros aplankymo grįžome į  miestą pavalgyti ir truputi apsipirkti, merginoms reikėjo smulkmenėlių... Vėlgi, už maistą sumokėjome niekingai mažus pinigus... Valgėme japoniškame restoaje, aš už du pagrindinius patiekalus ir kurių vienas buvo vidutinio dydžio suši rinkys, o antrasis buvo kepta lašiša teriaki su teriaki padažu, sumokėjau 11 dolerių. Dar prie viso to gavau dvi lėkštes sriubos, užkandžius ir t.t. Na pabandykite kur nors LT arba kitoje Europos šalyje taip pavalgyti už tokią sumą... Sunkiai pasiseks...

Taigi, toks buvo tas Bankokas, nemiegoję dvylika valandų atlaikėme spetnių valandų skrydį ir sėkmingai, pilni įspūdžių pasiekėme savo namus Dohoje...

Mano grudžio kelionės tik įpusėjo, rytoj anktų ryta skrisiu į apsnigtą ir šaltą Maskvą... Apie ją parašysiu kitame įraše...

KAIP AŠ ĮSIGIJAU VAIRUOTOJO PAŽYMĖJIMĄ

Pagaliau Katare įsigijau vietinį vairuotojo pažymėjimą, taigi dabar galiu vairuoti automobilį, aišku jo dar neturiu, tačiau tikiuosi su laiku pavyks užgyventi, nes čia gyvenimas su automobiliu žymiai paprastesnis :)

Tačia ano teisių įsigijimo istorija labai įdomi ir  manau verta trumpos pastraipos.

Aš kaip ES pilietis turiu ES teises, o turint ES teises nereikia laikyti papildomų vairavimo egzaminų, tiesiog reikia nuvykti į transporto policiją su kompanijos laišku, kad kompanija neprieštarauja, kad aš turėčiau vairuotojo žaymėjimą. Tada transporto policijoje atliekas akių testas, įstaigos kapitonas pasirašo ant specialaus blano ir viskas, per penkias minutes pagaminamos teisės, tiesiog atspausdinama plastikinė kortelė.

Viskas buvo labai langva ir paprasta kol nepasiekiau paskutinio punkto, t.y. kapitono parašo. Kuomet nuėjau pas jį, jis pasiž-iūrėjo visus dokumentus ir t.t. Aišku jis buvo arabas, taigi pasižiūrėjo visus dokumentus, ir tada paklausė kur yra Lietuva, aš jam atsakiau, kad rtų Europoje, netoli Vokietijos, turi bendrą sieną su Lekija. Tai viena iš trijų baltijos šalių ir t.t., o tada jis man ir sako, tiksliau net ne man, nes jis menokėjo normaliai kalbėti angliškai, jis mano tasi vairuotojui pasakė arabiškai, kad aš turiu ateiti kitą dieną iš ryto ir kitas kapitonas pasirašys mano leidimą gauti teises, nes pastaris nežino kur žemėlapyje yra Lietuva. Kaip jums patinka šitas bajeris? Neblogai ane? Negavau parašo vien todėl, kad kažkoks arabas, kurio išprūsimo lygis yra -1 nežino kur yra LT, vos nepasiūlau jam pasiimti žemėlapio ir pasitikrinti. Nes esmė ne kur šalis, o esmė, jog mano vairuotojo pažymėjimas yra ES, to pakanka, bet ne jam :) Na tačiau nesvarbu, svarbiausia, kad jau turiu vairuotojo pažymėjimą, tikiuosi, kad pavyks įsigyti ir automobilį :)

PAGALIAU VISI ŽINOS KUR YRA DOHA

Tikriausiai visi žinote, o kas nežinote, tai sužinosite dabar, jog gruodžio trečią dieną paaiškėjo, kur vyks 2022 metų Pasaulio futbolo čempionato rungtynės... Taip, jos vyks Katare, net negalite įsivaizduoti, kaip čia žmonės ševntė... Visą naktį nenustojo pypsėti automobilių signalai...

Mes visi juokiamės, nes tikrai nelabai įsivaizduojame kaip tos rungtynės vyks liepos ir rugpjūčio ėnsį, kuomet čia yra apie 50 laipsnių karščio. Aišku su pinigais, kuriuose jie čia turi, stadionuose problemos nebus, nes jie planuoja pastatyti atvirus stadionus su specialia oro kondicionavimo sistema, kur oro temperatūra net karščiausią dieną bus apie 25l laipsnius šilumos. Be to toks vienas stadionas jau yra Katare ir jis veikia puikiai, taigi čia tam problemos nebus, tačiau neįsivaizduoju kaip jie atvėsins kitas gatves... Nors kiek girdėjau yra galvojama, specialiai dėl Kataro šias rungtynes perkelti į vasario mėnseį, kuomet oras pas mus yra idealus. Net ir dabar oras visai geras, lengvai vėsokas, nors kartais aš į gatvę einu su žeiminiu megztiniu :) sunku tuo patikėti, bet kai čia +20 tai taip maloniai vėsu kaip LT rudens pradžioje, kuomet labai gera lauke, bet megztukas nepamaišo...

KATARIEČIAI - PSICHOPATAI

Gruodžio 18 diena yra Kataro nerpiklausomybės diena. Šią dieną jie švenčia... Tačiau įsitikinau, jo jie yra psichiškai nesveiki... Pastarąsias dvi dienas eismas Dohoje buvo paralyžuotas, kamščiai nuo ryto iki vakaro, taksi į miesto centrą atsosako vežti, nes jei užstrigsi kamštyje minimum praleisi ten dvi valandas. Katariečiai savo mašinas išpurškę visokiomis slavomis ant mašinų prisikabinėje vėliavėlių. Pastoviai įjungę automobilio garso signalus, o gatvėse totali betvarkė... Įsivaizduokite, dvi mašinos, du Land Cruiser, užblokavo gatvę, t.y. dvi iš trijų eismo juostų, jie išlipo iš mašinų ir viduryje gatvės pradėjo žaisti su vandens šautuvais, kaip kokie maži vaikai.... na tiksliau visiški idiotai.

Mes bandėme nuvykti į klubą, tačiau nesėkmingai, nes kol prireikė alandos pasiekti klubą, tą minutę kai pasiekėme pagalvojome, jog gali būti bėda grįžti laiku namo, taigi taksi vairuotojui pasaėme kad grįžtų atgal, tam prireikė dar vienos valandos. Štai taip  mes atšventėme Kataro nepriklausomybės dieną... Dvi valandas tasi automobilyje...Žinau, kad ne į temą, čia ši pastraipa, bet tiesiog norėjau pasidalinti patirtimi...

Taigi šiam kartui atodo tiek. Labai pasistengsiu padaryti dar vieną įrašą metų gale, kad dar būtų šiais metais, bet nieko negaliu pažadėti...

Taigi jei nebus įrašo, visiems linkiu gražių šiltų ir ramių Kalėdų, bei linksmu ir laimingų Naujųjų metų.

Su linkėjimais ir ilgesiu iš Dohos

Namaste...

Remis

P.S. Namaste - taip sakoma Indijoje ir Nepale. Šis žodis reiškia pasisveikinimą ir atsisveikinimą :) Ir visa ko geriausio palinkėjimą :)