2012 m. vasario 3 d., penktadienis

Pasiklydęs minaretų gaudesy

2012 m. vasario 3 d. Pasiklydęs minaretų gaudesy

Laikas nenumaldomai juda į priekį, diena keičia dieną, naktis keičia naktį. Minaretai pastoviai šakia maldai. Kuomet esi kur nors viduryje tarp kelių jų, gali lengvai pasiklysti maldos šaukime, nes visi pradedi keliomis sekundėmis vėliau savo kvietimus ir tada staiga visas tas jų gaudesys susiplaka į vieną visumą... Į vieną didelį triukšmą...
Atrodo visai neseniai buvo didžiosios šventės. Visi buvo pakvaišę dėl Kalėdinių išpardavimų, dovanų pirkimo ir t.t. O kai geriau susimąstai tai buvo beveik prieš tris mėnesius. Kalėdinės eglutės jau seniai nupuoštos ir padėtos į lentynas rinkti dulkes iki kitų metų, o dabar viskas dabinasi raudona ir rožine spalvomis, nes juk artėja Valentino diena... Dar viena išgalvota proga ir dar viena galimybė pakvaišusiems pirkėjams šluoti parduotuvių lentynas...

Na, o aviacijos biznis nestovi vietoje, aš vat vis kylu ir leidžiuosi skirtingose pasaulio vietose. Ištisus du mėnesius nebuvo jokio įkvėpimo parašyti jokio įrašo ir kažkaip kaip pagalvojau nebuvo gal ir nutikimų didesnių. Vėliau susimąsčiau kodėl? Ir atsakymas atėjo pakeliui į Goungdžou arba kitaip žinomas šio miesto pavadinimas yra Kantonas. Tai dar viena vieta Kinijoje kur mes skrendame. Ten lankiausi pirmą kartą. Realai du mėnesius neskrydau į Aziją, skraidydavau tik po Europą, tai ir nebuvo tokių smagių nutikimų ar nuotykių, kuriais būtų galima dalintis su Jumis, o vat šiame skrydyje jų buvo pilna. Taigi tada ir atėjo manasis suvokimas, kad po Europą dažniausiai skraido civilizuoti žmonės, kurie nekelia jokių problemų ir su kuriais nebūna jokių juokingų nutikimų, o vat srydžiuose į Azijos pusę prisižiūrime visko.

STEBINANTI AZIJA
Kaip jau kažada ir rašiau, tie skrydžiai į Kiniją jau tokie nekvepiantys, na tiksliau kvepiantys jie, bet kvepiants nemaloniai. Vienintelis kvapas kurį gali užuosti tai yra nešvarių kojiių, kurios tikriausiai buvo neplautos savaitę ir apskritai nešvaros ir prakaito. Toks jausmas, kad tie žmonės nesiprausia mėnesiais, o gal prausiasi tik per didžiąsias šventes. Aš kaip tik skridau prieš jų naujuosius metus, vat įdomu kaip buvo skrydis po naujųjų, gal viskas kvepėjo švara? Dar vienas įdomus dalykas, kuris yra būdingas šiam skrydžiui, kad į šią šalį su mumis keliauja labai daug žmonių iš Nigerijos, kurie ten daro biznį, nežinau kas per biznio reikalai pas juos tame Kantone, bet ten jų pilna. Taigi ir skdydije į ir iš Kantono jų daugiau nei pusę. O jie, kaip jau kažkada rašiau labai keisti žmonės, kurie nevynioja nieko į vatą ir teškią visą tiesą tiesiai į akis be jokių užuolankų. Mat taip tikriausiai buvo auklėti. Taigi jų visokie paklausimai apie tualetus ir prašymai duoti vandens ar dar ko nors būna labai juokingi. Šį kartą pirmąją vietą frazių dešimtuke užėmė vieno jaunuolo klausimas. Aš kažką dariau lėktuvo virtuvėje, mano kolegė taip pat buvo ten, mes šnekučiavomės ir staiga ateina vienas jaunuolis iš tos neutrtingosios šalie ir klausia mūsų "Where is the shit hole" (liet. kur yra šūdų skylė), iš pirmo karto nesupratau ir paprašiau pakartoti, tai jis be jokių problemų pakartojo klausimą ir tik tada man perklausus ar jam reikia tuoleto, anas palinksėjo galva jog taip. Taigi, vat dar vienas naujas būdas pasiteirauti kur yra tualetas.
Kaip jau kažkada ir minėjau naktinis gyvenimas Kinijoje labai geras. Naktiniai klubai ir t.t. Prabanga, puikios kainos, gera muzika ir švarūs naktiniai klubai. Viskas super, tik vienas vienintelis įdomus dalykas juose būna, tai tualetai... Klubas tviska žiba prabanga, sienos nukabintos LED ekranais, kurie rodo nuostabias projekcijas, muzikos kokybė nepakartojama ir staiga priespiria reikalas nukeliauti į tą vietą, kur gali pasibūti vienas pats su savimi, pasėdti ant didžiojo sosto. Tik bėda ta, jog sosto ten nerasi, visi naktinių klubų ir apskritai viešųjų vietų tualetai tai skylės žemėje. Taip, tokios kokios buvo madingos ir populiaros tai senais lakais arba giliuose kaimų tuoaletuose. Dabar jau net nežinau kur it kada paskutinį kartą mačiau tokį reikalą, na taip, Kinijoje, bet apart to, net Indijoje yra ciziliuoti tualetai. Žinoma nelabai jie ten jais naudojasi, nes nemato problemų reikalą atlikti gatvėje kur nors patvoryje, tačia faktas kaip blynas, kad ten jie yra. r taip, jei jau geriau pagalvojus, man pvz yra nelabai supantama ir gal net sudėtinga naudotis tokiu tuletu, tačiau vat jie neturi problemų, nes tokioje pozoje pratinasi daryti huo pat vaikystės. Vat vienas iš vaizdų kurįpavyko užfiksuoti gatvėje, kur keliavom apsipirkti. Miela maža mergytė viduryje judrios gatvės. Labai mielas vaizdelis...


BEVEIK KAIP NAMUOSE, TIK, KAD BULGARIJOJE
Na pakanka čia apie tuos tualetus ir tą visuomet nustebinančia Aziją... Per tą laikotarpį aplankiau dar vieną naują šalį, kurioje neesu buvęs, tai Bulgarija. Pirmasis įspūdis - graži šalis. Tik gaila, kad ten teko lanytis žiemą, labai tikiuosi kad pavyks nuskristi ir vasarą, nes man jau buvo peršalta. Dienos metu apie -6 jau žinokite nejuokas. Ten nuskridęs net susirgau, teko grįžti namo su pūsleline ir peršalimu... Nieko gero. Tačiau nepaisant to, Bulgarijoje, jos sotinėje Sofijoje pasijutau kaip namose. Visai kaip kokia Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ar Šiauliuose ar das kokiame standartiniame Lietuvos miestelyje. Na tiksliau didmestyje. Paklausite kodėl? Atsakysiu, jog ten net pastatai tokie pat kaip namuose, panašus maistas, ir net žmonės panašūs. Visi susiraukę, mažai šypsosi ir t.t. Na visiškai beveik kaip Lietuva. Šaltumas, atšiaurumas ir t.t. Tačiau nepaisant to buvo smagu. Kuomet važiavome gatvėmis iki viešbučio, matyti tuos blokinius daugiabučius, snieguotas gatves ir t.t. Viskas taip smarkiai priminė gimtinę.

Gyvenimas Dohoje stovi vietoje, na tiesa pasakius juda į priekį, bet tas judėjimas toks nejuntamas, nes viskas tas pats per tą patį, nieko naujo dykumoje. Na naujo tai, kad čia žiema. Šiomis dienomis čia labai šalta, oro temperatūra siekia vos 15 laipsnių. Dienos metu reikia kokio džemperiuko, o naktimis jau net megztinio. Namuose šildymo sistemos nėra, tai tenka kaitintis elektriniais šildytuvais. Žinau, kad Jums tai skamba juokingai, tas 15 laipsnių šilumos, tačiau čia tai yra lygų taip, tarsi Lietuvoje būtų apie kokius 2 laipsnius manau. Taip, kad nesijuokite nes nejuokinga. Dykumoje žiema, ir jau galėtu pastaroji greičiau baigtis. Gerai nors tiek, kad dar liko kokie trys skrydžiai ir aš skrisiu ten kur šilta,,nes manęs laukia ilgai lauktos atostogos. Šiais metai lankysiuosi Kūboje. Taigi sekantis įrašas bus apie mano atsotogas ir Ameriką, nes ten taip pat skrisiu jau greitai, pirmasis skryds laukia į Hustoną, Teksaso valstiją. Pažadu, kad taip ilgai nedelsiu ir Jus nudžiuginsiu šviežiomis naujienomis. Na o dabar belieka įsivynioti į paklodę ir miegoti, ryte laukia skrydis į Franfurtą, kur oro temperatūra siekia -14 laipnsių, tikiuosi nenumirsiu iš šalčio.

Laukite kitų naujienų iš dykumos
Remis


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą