Metai saulės ir smėlio džiunglėse

2011 m. liepos 24 d. Metai saulės ir smėlio džiunglėse

Tai nutiko prieš vienerius metus, karštą 2010 metų liepos 24 dieną... Panašiu metu jau sėdėjau oro uoste nubraukęs sūrią liūdesio ašarą ir atsisveikinęs su mylimaisiais tėvais ir Borgyte, kurie atvyko manęs išlydėti į oro uostą. Sėdėjau ir rašinėjau paskutines sms žinutes visiems artimiausiems žmonėms, kuriems nespėjau pasakyti "Iki pasimatymo"... Po kelių minučių turėčiau išgirsti pranešimą "Keliaiviai skrendantys į Romą, prašome eiti link vartų A1", na kažkaip panašiai... Ir tada aš dingau iš Vilniaus oro uosto horizotų... Paskendau debesyse...

Visa tai įvyko lygiai prieš metus, tik tada buvo šeštadienis. Tą dieną aš pradėjau savo didžiausią gyvenimo įšūkį, kurio bijojau ir laukiau. Mano artimiausi draugai vis dar pamena, kaip aš dvejojau, kurį kelią rinktis: likti Lietuvoje, kur esu sau šiltai įsikūręs ir apsuptas mylimų žmonių, ar keliauti į niekam nežinomą šalį, į nežinią ir tiesiog ieškoti laimės ir iššūkių ten... Tuomet pasirinkau antrąjį variantą ir turėčiau pasakyti, jog priėmiau gerą sprendimą, nes per vienerius metus pamačiau tiek kiek niekada net nebūčiau susapnavęs, ir sutikau labai daug įdomių žmonių. Klausimas kiek iš jų liko mano gyvenime? Nežinau, bet iš keikvieno įdomaus žmogaus sužinojau ir išmokau vis ko nors naują. Juk taip ir semiamės gyvenimiškos patirties ar ne?

Taigi, šiandien užbaigiu vienerius metus dykumos džiunglėse, niekam nežinomoje ir nepažįstamoje šalyje. Vienerius metus tenka sutikti Dakoje, Bangladeše, "nuostabioje" šalyje... Apie ją jau pasakojau ir nesikartosiu, nes niekas nepasikeitė. Vis tas pats liūdnas vaizdas,,, Nemanau, kad jis kada nors pasikeis...

PIKANTIŠKA ISTORIJA IŠ LĖKTUVO

O dabar metas pasidalinti su jumis viena linskemsnių istorijų, kuri nutiko viename iš mano skrydžių... Tai buvo skrydis iš Mančesterio į Dohą. Esu daug girdėjęs, manau jūs taip pat, kuomet keliaiviai užsiiminėja seksu lėktuvuose. Niekada negalvojau, kad tai nutiks mano skrydyje, bet turbūt viska būna pirmas kartas. Taigi šiame skrydyje taip ir įvyko. Mergina ir vaikinas vienas kito iki skrydžio visai nepažinojo, susitiko oro uoste ir užsimezgė pokalbis tarp judviejų. Paklausite iš kur tai žinau, o gi skrydžio pradžioje truputi su jais teko pabendrauti... Na ir ką, jie sėdėjo šalia vienas kito lėktuvo gale, skrydis buvo beveik tuščias. Iš 200 su trupučiu vietų, buvo užimtos tik 80, taigi labai daug laisvų kėdžių. Jiedu sėdėjo lektuvo gale ir smagiai kalbėjo, Ji gėrė vynas, o jis viskį. Mes iš lektuvo galo, kur yra mūsų virtuvė ir kėdės stebėjome vaizdą, kaip viskas palaispniui vyksta padedant alkoholiui. Pradžioje jie laikėsi atstumo, didėjant alkoholio kiekiui atstumas tarp jų proporcingai mažėjo, vaikinas artėdavo prie merginos, mergina prie jo, vaikino ranka staiga atsidūrė merginai ant peties, o viskis ir vynas vis dar nesibaigė... Staiga įkaitinti vienas kito žvilgsnio, alkoholio ir prislietimų jie aistringai įsisiurbė vienas kitam į lūpas ir paleido rankas į darbą. Na šioje vietoje mes tikriausiai turėtume prieiti prie jų ir pasakyti "stop. tai yra draudžiama", bet kam reikia stabdyti du jaunus žmones mėgautis skrydžiu ir vienas kitu, taigi mes to nepadarėme, o jie ir toliau šėliojo. Kol jie tai darė tyliai ir netrukdė kitiems keliaiviams, mes nusprendėme nesikišti. 

Kiek vėliau, kuomet jau rankos buvo visiškai paleistos į darbą, ir kai jie vienas kitą pilnai apsičiupinėjo (patikėkite manimi, vaizdas iš lėktvo galo, buvo kaip ant delno, matėm viską), jiedu patraukė link lėktuvo tualeto. Na šioje vietoje mes juos tikrai turėjome sustabdyti, bet nusprendėme to nedaryti, tebunie vyksta tai kas turi įvykti... Irneįvyko tame tualete nieko, nes tualeto durys užskirto, ten tokios sulankstomos durys, kurias atidarius jos kartais užstringa, tam kad uždaryti tiesiog reikia stipriau truktelti, bet turbūt jie pabijojo sulaužyti, taigi vaikinas išlindo iš tualeto ir paprašė mūsų u-ždaryti duris, mergina stovėjo viduje praradsi savo aristokratišką britišką baltumą irraudonavo, bet raudonis iš gėdos buvo toks ryškus ryškus. Alkoholis nepanaikino gėdos jausmo. Na ką gi, jiem ten nepavyko to padaryti, tai vėliau jie nusprendė viską baigti keleivių kėdėse. Į dideles smulkmenas nesileisiu ką mes ten matėme, bet finišo tiesiojoje jie abu pasislėpe po anklodėmis ir jau pačiame įkarštyje buvo aiškiai matyti kaip anklodė žemiau vaikino juosmens kilnojosi aukštyn, žemyn, o merginos galvos nebuvo niekur matyti, ji buvo po anklode... Taigi, pasibaigus šiam pasismaginimui, jaunoji porelė patraukė link tualetų, nusiprausė ir ramiai miegojo... Štai taip jie įgyvendino tikriausiai kiekvieo slaptą svajone, pasimylėti lėktuve... O vienas nuostabesnių faktų byra tai, jog jiedu keliavo į Dubajų, taigi, manome, kad istorija Dubajuje tęsėsi, nebuvome, nematėme, bet galime nuspėti.

Tiems, kas svajoja apie seksą lėktuvuose, niekada nerekomenduoju to daryti tualetuose ir apskritai, niekada gyvenime nevaikščiosiu po lėktuvą basomis kojomis, net negaliu įsivaizduoti kaip žmonės tai gali daryti, kaip tėvai savo mažamečius vaikus leidžia ten lakstyti basomis kojomis, o dar žmonės ir į tualetą basomis kojomis keliaja. Aš net neįisivaizduoju kiek ten milijonų bkterijų yra. Nesvarbu, jog juos prieš kiekvieną ksrydį dezinfekuoja, bet juk skrydžio metu kas ten vyksta, nenoriu net pagalvti, dėka mūsų jie atrodo švarūs ir sutvarkyti, nes mes juos prižiūrime, bet iš esmės... Mano rekomendacija jums, niekada nedarykite to basomis.

KARTI PAMOKA

Liepos mėnuo man buvo labai smagus ir dėkingas srydžiais, nes pagaliau, po labai ilgo laiko tarpo gavau skrydį į Londona, ir netgi su viena laisva diena ten. Gauti šį skrydį su laisva diena yra nepaprastai sunku, nes mes turime penkis skrydžius per dieną į Londoną, taigi būti tuo laiminguoju, kuri išktraukė šį loterijos biliet1 šansų nėra daug, tačiau man pasisekė. Buvo labai smagu pamatyti pasiilgtus draugus ir aplankyti mano mėgstamą Londoną, pasitrankyti po naktines jo gatves su puikia kompanija. Ir negana to, kad gavau tą vieną Londono skrydį, po savatės gavau ir antrąm vietoje to, kad skrisčiau į Atėnus, jie mane išsiuntė į Londoną. Gyvenimas yra nuostabus, tačiau iki antrojo Londono nebuvo viskas taip nuostabiai. Turėjau viena karčią pamoką, niekada nesipyk su įgulos kontrole (angl. crew control -  tai departamentas, kuris užtikrina, kad visi skrydžiai būtų užpildyti įgula, kokie lėktuvai kur skrenda ir t.t.)

Taigi, vieną dieną aš gavau tvarkarščio pakeitimą,jog skrendu į Mančesterį, labai nudžiugau, nes tai vienas iš Europos miestų, o aš labai mėgstu keliaui atgal į Europą, taigi keliauju į darbą su mintimis jau Mančesteryje, ką ten veiksiu, kur eisiu ir t.t. Baigėme pasirušimą srydžiui, autobusas mus nevežė į lektuvą, rošiamės sutikti keleivius ir staiga kabinos viršininkė (Kabinos direktorė kitaip, pirmas amsmuo po kapitonų lėktuve), per garsiakalbį pasako mano ir dar vienos merginos darbotojų numeriu, ir tada seka kitas sakinys "mielieji, pasimkite savo lagaminus, jūs neskrendat į Mančesterį". Įsivaizduojate mūsų rakciją? Likus 40 minučių iki skrydžio, mes buvome išlaipinti iš lėktuvo. Galvoju, sau tikrai šito taip nepaliksiu, nuvykstame atgal į techninį pastatą, o ten kaip tik pamainos pasikeitimas ir įgulos pagalbos stalas (angl. crew help desk), kurį mes visi vadiname įgulos bejėgiu stalu (angl. crew helpless desk), kaip visada man negalėjo padėti ir jie nusiuntė mane tiesiai į crew control. Iš ten išėjusio darbuotojo paklausiau kame reikalas, tada jis ten kažkur dingo stalų abirintuose, kuomet grįžo paaiškino, jog įvyko lėktuvo pakeitimas ir mes buvo nuimti nuo skrydžio dėl to, jog mudu abu su mergina, skrydį gavome iš budėjimo. Na tada aš neištvėriau ir iš įniršio pavartojau keletą nelabai cenzuruotų frazių... Taigi, mano skrydis buvo pakeistas į oro uosto budėjimą. Bevertiškesnio laiko leidimo būdo tkriausiai negalėtum net sugalvti, sėdi keturias valandas oro uoste ir lauki kol būsi iškviestas į skrydį. Spėkite, iš aštuonių žmonių kurie ten sėdėjo, nei viens nebuvo pakvietas. Taigi pasibaigus šiam budėjimui tikrinu savo tvarkaraštį, nes dar turiu tris budėjimus namuose, ir ką jūs sau galvojate? Po konflikto iš kart pakeitimai, skridis į Kočį 11 valandų poilsis skrydis į Dubajų, 11 valandų poilsis skrydis į Kairą... Tada ir supratau, jog vartoti ir pyktis su crew control yra neverta ir tikrai nereomenduotina, jie gali darytoi bet ką su tavo tvarkaraščiu. Na ką gi, nurijau šią karčią tabletę, išmokau pamoką ir patraukiau panarinęs galvą namo, nes laukė vieni nemėgstamiausių skrydžių... Išgyvenau, bet daugiau niekada nesipyksiu su jais. Savo pamoką išmokau.

NAMO, KOL SAULĖ DAR NENUSILEIDO

Labai smagi ir džiugi žinia, kad pagaliau po vienerių metų pertraukos grįžtu į gimtąją šalį, į bočių žemę, Lietuvą. Paiilgau ir jau noriu namo, jei viskas bus gerai su skrydžiais, nusileisti ant gimtosios žemelės turėčiau rugpjūčio 8 dieną po pietų. Dar nežinau tiksliai kaip reiks paskirstyti laiką visiems, bet kaip nors sugebėsiu tai padaryti...

Taigi tiek trumpai, ir adabar jei jau taip apibendrinti šiuos praėjusius metus, kuriuos praleidau dykumoje. Išmokau daug naujų dalykų, pamačiau be galo daug šalių, miestų ir žmonių, kur niekada gyvenime nesitikėjau, kad turėsiu kaa tokia alimybę, manau kad jau apkeliavau beveik pusę pasaulio, bet skaičiai bus pateikti vėlau, kuomet skaičiuosi savo skraidymo metus, nes dabar skaičiuo metus Dohoje. Pažinau daug nujų ir įdomių kultūrų ir sutikau naujų draugų, o senieji draugai labai aiškia išsiryškino, kurie yra draugai, okurie buvo tik pažįstami... Gyvenimas tikrai puikus, ir tas gyvenimas, kurį dabar turiu, tikrai yra alaistytas šampanu ir už limonado pinigus. Apie tai net sapne sapnuoti nesitikėjau...

Visada Jūsų

Remis