Kelionės prasidėjo

2010 m. spalio 17 d. Kelionės prasidėjo

Žinau, kad žadėjau ilgai neužtęsti sekančios žinios, bet išėjo kaip išėjo, buvau tikrai užsiėmęs ir pavargęs :))) Bet pagaliau prisiverčiau parašyti žinią :))) tiksliau pasidalinti patirtais įspūdžiais :) Realiai per tas kelias dienas ieko labai ypatingo nenutiko :) Du kartus aplankiau Nairobį (Afrika), buvau Alexandrijoje, Islamabade ir Damame :) Pastaruosiuose trijuose miestuose neturime layover, taigi ten skrydžiai yra pirmyn, valandėlė lėktuve ir tada keliaujame atgal :) Nelabai netu turiu ką pasakoti apie šiuos skrydžius, na gal iškyrus Islamabadą :)

APIE SKYRDĮ Į ISLAMABADĄ

Skrydis į šį miestą buvo tikrai juokingas, ypatingai grįžtant atgal. Kaip žinote, o gal ir nežinote, Islamabadas yra Pakistane, tai viena iš tų pavojingų valstybių. Iki skrydžio prisiklausiau visokių pasakojimų, kad leidžiantis lėktuvo kapitoas išjungia visas švieas lėktuve ir t.t., kadangi jie šaudo lėktuvus ir t.t. :) Žinoma, tokių dalykų tikrai nevyksta :)

Keliaiviai agal į Dohą yra vietiniai, žmonės darbininkai, vargiai šnekantys anglų kalba, tačiau nereiklūs ir visai malonūs :) Į Islamabadą atvykome apie trečią valandą antrą valandą ryte, gal truputi buvo po dviejų. Keliaviai į lėktuvą buvo sulaipinti tarp trečios ir ketvirtos valandos. Lėktuvas buvo pilnut pilnutėlis. Vaizdas buvo tikrai nepaprastas, labai gaila, kad mes negalime fotografuoti lėktuve. Visas lėktuvas buvo pilnas baltai apsirengusių vyrų. 

Maždaug taip atrodo pakistanietis su savo kasdieniniais drabužiaisi, žinoma, jie neverkė, bet čia juk vaizdelis tam, kad Jūs, mano mielieji, geriau įsivaizduotumėte.

Visi jie su barzdomis ir apsirenge taip baltais arba labai labai lengva melsva spalva. Visis su barzdomis it tokiomis kepurėlėmis :) net nežinau kaip jos vadinasi bet koks skirtumas...

Tiesa, Pakistanas- islamiško tikėjimo valstybė.

Taigi, kai lėktuvas pakilo ir diržų ženklas buvo išjungtas, staiga jiems visiems prireikė žinoti kuria kryptimi reikia melstis ir kur yra Meka, tai pagrindinė jų šventovė. Visi islamiško tikėjimo žmonės meldžiasi veidu žiūrėdami į Meką, nesvarbu kurioje jie valstybejė bebūtų. Mes savo lėktuvuose net turime specialų kanalą, kurį įjungsu yra rodoma Mekos kryptis ir atstumas iki jos. Taigi kiekviename skrydyje vis kitaip. 

Kaip Jūs manote, kas nutiko, kuomet visi 245 keliaiviai, na gerai, ne visi, bet kokia 200 užsimanė mesltis vienu metu? Dažniausiai kai yra vienas, du trys, na gal kokie penki makasimum, mes jiems leidžiame melstis prie durų, kadangi ten turime daug vietos, bet šiuo atveju mes nesutalpinsime visų prie durų, taigi bandėme suvaldyti minią... Spėkite ar pavyko? Nepadėjo, net lėktuvo kapitono įjungtas saugos diržų ženklas. Kuomes šis ženklas įjungtas mes privalome visus keliaivius susodinti į jų vietas, nes tai įspėja apie turbulenciją ir t.t. :) Žinoma tuo metu jokios tubulencijos nesitikėjome, tačiau taip bandėme suvaldyti minią...

Kai kuriems bandėme išaiškinti, kad jie gali mesltis savo kėdėse ir t.t. Tačiau tai nelabai jiems patiko, taigi... prie kiekvienų lėktuvo durų meldėsi poromis, durš ekonominėje klasėje yra šešios... Kiti stovėjo eilėje ir laukė kol pastarieji baigsis melstis... Mes juos bandėme susodinti, o tuo tarpu mes turime pasiruošti jiems tiekti maistą... Paruošti vežimėlius, išdalinti ir surinkti karštus rankšlosčius ir t.t. :) Žodžiu daug veiksmo vksta vienu metu :) O jie tik kalba apie maldas :)

Kuomet patarėme melstis iš savo sėdėjimo vietos, vienas bičiulis taip ir padarė... Jis tiesiog atsistojo ir pradėjo garsiai sakyti maldas :) Buvo labai juokinga, jei norite sužinoti kaip skamba jų malda, spauskite čia. Be to, tokius garsus aš girdžiu kiekvieną dieną, po kelis kartus :) Mečetė yra tiesiai po mano langais :)

Taigi, nepaisant to veikėjo kiti irgi meldėsi :) Kai pradėjome dalinti rankšlosčius jie sėdėjo ir staiga man baigus juos dalinti reikia grįžtoi atgal, kad galėčiau pradėti rintki ir aš suprantu kad įstrigau... Kokie šeši amsneai mano priekyje lankstosi, ir kokie penki už manęs... Negaliu judėti nei primyn nei atgal... Maldos trukdyti negalima, taigi belieka laukti kol jie baigs... 

Dabar pabandykite tai įsivaizduoti realybėje... Buvo tikrai smagu :) Tai tiek apie tą skrydį :) Galvojau išeis trumpai, bet išėjo kaip visada :)

PO AFRIKOS SAULE

Nuo pat pirmo apsilankymo Nairobyje, aš pamilau Afriką... Nerali gamta, puikūs žmonės, fantastiškas oras. Žinoma, Nairobis, tai skurdus miestas, kuriame gyvena neturitingi žmonės... Tačiau jie atrodo linksmi, besišypsantys ir labai malonūs... Aišku reikia būti atsargiems, nes ten pilna vagysčių... Rekomenduojama į gatvę neiti su prabangiais auskarais, laikrodžiais žiedais ir t.t. :)

Miestas pilnas žalumos. Nuo pat pirmos minutės, kai išeini iš oro uosto gali pradėti dairytis gražiausių vaizdų pasaulyje... Pakeliui į viešbutį, dešinėje pusėje yra nacionalinis parkas. Už spygliuotos tvoros, tolumoje tave pasitinka žirafos. Medžiai Afrikoje kitokios formos nei mes juos įpratę matyti. Važiuojant toliau, medžiuose, viduryje kelio (skiriamojoje juostoje) pamatysi marabu, tai afrikinis marabu. Nairobyje jie bazuojasi tik toje vietoje.

 

Štai taip atrodo senelis Marabu. Pamenat filmuką apie begemotą, kuris bijojo skiepų :) Taigi, ten buvo marabu, kuris laikė begemotą už rankos :)  Beje, Nairobyje mačiau ir begemotą, tik nežinau ar ten buvo tas pats kuris bijojo skiepų :)

Tagi, marabu yra labai dideli paukščiai, kuomet jis išskleidžia sparnus, tai atstumas nuo vieno iki kto sparno yra apie 3 metrus :) Jie minta dvėselena, žmonių nepuola...

Šiuo metu Afrikoje žydi medžiai, nežinau, galbūt te jie žydi visus metus :)

Taigi, pirmojo mano apsilankymo metu nelabai ką ir temačiau, nes buvome labai pavargę, todėl nusprendėme pamiegoti, ir eiti vakare į klubą :) Buvo visai smagu :) smagiai praleidome laiką :) 

Nairobis, pigus miestas :) Už puikią vakarienę itališkame restorane su užandžiais ir balto vyno taure sumokėjau maždaug 15 dolerių :) Mano mėgstamiausias Gin&Tonic kokteilis kainuoja apie 3 dolerius :) Taigi, viskas tikrai nėra labai brangu :)

Antrojo vizito metu prisiekiau sau, kad negaliu eiti miegoti, turiu pamatyti Afriką ir jos gamtą, taigi su kolegomis nusprendėme nuvykti pamaitinti žirafas ir pasivaikščioti po safari.

Tikrojo safario atsisakėme, nes kaina nemaža, o mes teturime tik dvi valandas, per kurias nelabai ką ir pamatysi, nes safaryje visuomet išlieka rizika 50 ant 50 kad pamatysi gyvūnus :) juk tai laukinė gamta :) O pasivaikščiojimas po safari, tai tarsi apsilankymos zoologijos sode, kur tikrai pamatysi visus gyvūnus :)

Taigi, pirmiausia nuvykome pamaitinti žirafų. Tai labai mieli ir jaukūs gyvūnai :) su labai gražiomis akimis :) Niekada nemaniau, kad kada nors save gyvenime galėsiu paglostyti, apkabinti ar net pabučiuoti žirafą :) ką aš beje ir padariau :) Buvo tikrai smagu :) Beto, niekada nežinojau, bet žirafų liežuviai beprotiškai ilgi, gal kokių 30 centimetrų :) nematavau, bet ilgis tikrai įspūdingas :)

Štai kokio didumo

Štai kokio meilumo

Žymusis bučinys :)

Taigi, pasigrožėję, pamaitinę ir pasibučiavę su žirafomis išvykome pasivaikščioti po safarį. Šiame safaryje pamačiau gyvunus, kuriuos buvau matęs tik filmuose, filmukuose ir per National Geography Chanel. :) Begemotas, kuris yra šaltas ir glitus, raganosis, kurio oda labai sausa ir kieta, hienos, kurios yra baikščios, strutis, bezdžionės, buivolas, krokodilas, antilopių šeimos atstovai, zebrai alabinosai ir net geprdas, kurį beje teko ir paglostyti :) Jis vsai meilus gyvunėlis, kuomet jį glostai jis netgi murkia kaip tikras katinas :) ir žinoma liūtas, žvėrių karalius :) buvau visiškai šalia jo, mus skyrė tik dvigubos grotos. Liūto riaumojimas yra labai įpūdingas. Netgi žinant jog esi visiškai saugus ir šis žvėris tavęs tikrai nepalies, kiekvienas jo judesys lydimas riaumojimo verčia tave krūptelti... Taigi, šiuos visus gyvunus mačiau, o kai kuriuos net ir liečiau :)

Štai toks tas liūtas iš labai arti :) ir čia be zoom'o :)

Meilusis gepardas

Raganosis, jis tikrai didelis :)

Afrikoje net žemė kitokios spalvos. Dohoje visn tik smėlis, Europoje žemė juoda, o Afrikoje žemė yra ruda, bet toji ruda spalva linksta į raudonumą.

Afrikos žemė. Tikrovėje ji dar raudonesnė :)

Po visų šių nuotykiu viską vainikavo puiki vakrienė, puikiame restorane :) kur mėsą pjausto nuo iešmo tiesiai į lėkštę :) pasirinkimas labai didelis, aviena, kiauliena, kalakutiena, vištiena, sparneliai, kukuliai, kulšelės, dešrelės ir t.t. :) Tačiau man labiausiai patiko strutiena ir krokodiliena :) Stručio mėsa, savo spalva visai nepanaši į paukštieną :), bet labai skani :) O rokodiliena tai yra kažkas tarp vištos ir žuvies, skonis kaip žuvies bet sudėtis kaip vištos :) Na apibendrinus viską, kelionė į Nairobį buvo fantastiška :) 
Taigi tiek trumpai apie Afriką, apie nuostabaus grožio šalį :) Laukiu nesulaukiu kada vėl skrisiu į Nairobį :) Be Nairobio mes skrendame į Johanesburgą, Keiptauną, Lagos, Alžyrą :) Trijuose iš jų turime layover, labai gaila, tačiau nepasiliekame tik Keiptaunę, nors šefas sakė, kad kitais metais ten tikrai bus layover, taigi laukiu nesulaukiu kitų skrydžių, na išskyrus Lagos, kuris yra Nigerijoe, tai labai pavojingas miestas, mums draudžiama išeiti iš viešbučio... bet apie tai tada, kai nuskrisiu ten :)

Daugiau nuotrakų iš nepakartojamos Afrikos galima pamatyti paspaudus mygtuką "Photos", kuris yra viršuje :)

Šį mėnesį dar aplankysiu Kuala Lumpūrą, Trivandrumą ir Puketą :)

Tiesa, žinau, kad žadėjau papasakoti apie arabiškas vestuves :) bet manau, šiam kartui ir taip jau užtenka tiek tekstinės tiek vaizdinės informacijos, taigi apie vestuves vėliau :)

Įspūdžių bus daugiau
.rem