Kelionės prasidėjo

2010 m. spalio 17 d. Kelionės prasidėjo

Žinau, kad žadėjau ilgai neužtęsti sekančios žinios, bet išėjo kaip išėjo, buvau tikrai užsiėmęs ir pavargęs :))) Bet pagaliau prisiverčiau parašyti žinią :))) tiksliau pasidalinti patirtais įspūdžiais :) Realiai per tas kelias dienas ieko labai ypatingo nenutiko :) Du kartus aplankiau Nairobį (Afrika), buvau Alexandrijoje, Islamabade ir Damame :) Pastaruosiuose trijuose miestuose neturime layover, taigi ten skrydžiai yra pirmyn, valandėlė lėktuve ir tada keliaujame atgal :) Nelabai netu turiu ką pasakoti apie šiuos skrydžius, na gal iškyrus Islamabadą :)

APIE SKYRDĮ Į ISLAMABADĄ

Skrydis į šį miestą buvo tikrai juokingas, ypatingai grįžtant atgal. Kaip žinote, o gal ir nežinote, Islamabadas yra Pakistane, tai viena iš tų pavojingų valstybių. Iki skrydžio prisiklausiau visokių pasakojimų, kad leidžiantis lėktuvo kapitoas išjungia visas švieas lėktuve ir t.t., kadangi jie šaudo lėktuvus ir t.t. :) Žinoma, tokių dalykų tikrai nevyksta :)

Keliaiviai agal į Dohą yra vietiniai, žmonės darbininkai, vargiai šnekantys anglų kalba, tačiau nereiklūs ir visai malonūs :) Į Islamabadą atvykome apie trečią valandą antrą valandą ryte, gal truputi buvo po dviejų. Keliaviai į lėktuvą buvo sulaipinti tarp trečios ir ketvirtos valandos. Lėktuvas buvo pilnut pilnutėlis. Vaizdas buvo tikrai nepaprastas, labai gaila, kad mes negalime fotografuoti lėktuve. Visas lėktuvas buvo pilnas baltai apsirengusių vyrų. 

Maždaug taip atrodo pakistanietis su savo kasdieniniais drabužiaisi, žinoma, jie neverkė, bet čia juk vaizdelis tam, kad Jūs, mano mielieji, geriau įsivaizduotumėte.

Visi jie su barzdomis ir apsirenge taip baltais arba labai labai lengva melsva spalva. Visis su barzdomis it tokiomis kepurėlėmis :) net nežinau kaip jos vadinasi bet koks skirtumas...

Tiesa, Pakistanas- islamiško tikėjimo valstybė.

Taigi, kai lėktuvas pakilo ir diržų ženklas buvo išjungtas, staiga jiems visiems prireikė žinoti kuria kryptimi reikia melstis ir kur yra Meka, tai pagrindinė jų šventovė. Visi islamiško tikėjimo žmonės meldžiasi veidu žiūrėdami į Meką, nesvarbu kurioje jie valstybejė bebūtų. Mes savo lėktuvuose net turime specialų kanalą, kurį įjungsu yra rodoma Mekos kryptis ir atstumas iki jos. Taigi kiekviename skrydyje vis kitaip. 

Kaip Jūs manote, kas nutiko, kuomet visi 245 keliaiviai, na gerai, ne visi, bet kokia 200 užsimanė mesltis vienu metu? Dažniausiai kai yra vienas, du trys, na gal kokie penki makasimum, mes jiems leidžiame melstis prie durų, kadangi ten turime daug vietos, bet šiuo atveju mes nesutalpinsime visų prie durų, taigi bandėme suvaldyti minią... Spėkite ar pavyko? Nepadėjo, net lėktuvo kapitono įjungtas saugos diržų ženklas. Kuomes šis ženklas įjungtas mes privalome visus keliaivius susodinti į jų vietas, nes tai įspėja apie turbulenciją ir t.t. :) Žinoma tuo metu jokios tubulencijos nesitikėjome, tačiau taip bandėme suvaldyti minią...

Kai kuriems bandėme išaiškinti, kad jie gali mesltis savo kėdėse ir t.t. Tačiau tai nelabai jiems patiko, taigi... prie kiekvienų lėktuvo durų meldėsi poromis, durš ekonominėje klasėje yra šešios... Kiti stovėjo eilėje ir laukė kol pastarieji baigsis melstis... Mes juos bandėme susodinti, o tuo tarpu mes turime pasiruošti jiems tiekti maistą... Paruošti vežimėlius, išdalinti ir surinkti karštus rankšlosčius ir t.t. :) Žodžiu daug veiksmo vksta vienu metu :) O jie tik kalba apie maldas :)

Kuomet patarėme melstis iš savo sėdėjimo vietos, vienas bičiulis taip ir padarė... Jis tiesiog atsistojo ir pradėjo garsiai sakyti maldas :) Buvo labai juokinga, jei norite sužinoti kaip skamba jų malda, spauskite čia. Be to, tokius garsus aš girdžiu kiekvieną dieną, po kelis kartus :) Mečetė yra tiesiai po mano langais :)

Taigi, nepaisant to veikėjo kiti irgi meldėsi :) Kai pradėjome dalinti rankšlosčius jie sėdėjo ir staiga man baigus juos dalinti reikia grįžtoi atgal, kad galėčiau pradėti rintki ir aš suprantu kad įstrigau... Kokie šeši amsneai mano priekyje lankstosi, ir kokie penki už manęs... Negaliu judėti nei primyn nei atgal... Maldos trukdyti negalima, taigi belieka laukti kol jie baigs... 

Dabar pabandykite tai įsivaizduoti realybėje... Buvo tikrai smagu :) Tai tiek apie tą skrydį :) Galvojau išeis trumpai, bet išėjo kaip visada :)

PO AFRIKOS SAULE

Nuo pat pirmo apsilankymo Nairobyje, aš pamilau Afriką... Nerali gamta, puikūs žmonės, fantastiškas oras. Žinoma, Nairobis, tai skurdus miestas, kuriame gyvena neturitingi žmonės... Tačiau jie atrodo linksmi, besišypsantys ir labai malonūs... Aišku reikia būti atsargiems, nes ten pilna vagysčių... Rekomenduojama į gatvę neiti su prabangiais auskarais, laikrodžiais žiedais ir t.t. :)

Miestas pilnas žalumos. Nuo pat pirmos minutės, kai išeini iš oro uosto gali pradėti dairytis gražiausių vaizdų pasaulyje... Pakeliui į viešbutį, dešinėje pusėje yra nacionalinis parkas. Už spygliuotos tvoros, tolumoje tave pasitinka žirafos. Medžiai Afrikoje kitokios formos nei mes juos įpratę matyti. Važiuojant toliau, medžiuose, viduryje kelio (skiriamojoje juostoje) pamatysi marabu, tai afrikinis marabu. Nairobyje jie bazuojasi tik toje vietoje.

 

Štai taip atrodo senelis Marabu. Pamenat filmuką apie begemotą, kuris bijojo skiepų :) Taigi, ten buvo marabu, kuris laikė begemotą už rankos :)  Beje, Nairobyje mačiau ir begemotą, tik nežinau ar ten buvo tas pats kuris bijojo skiepų :)

Tagi, marabu yra labai dideli paukščiai, kuomet jis išskleidžia sparnus, tai atstumas nuo vieno iki kto sparno yra apie 3 metrus :) Jie minta dvėselena, žmonių nepuola...

Šiuo metu Afrikoje žydi medžiai, nežinau, galbūt te jie žydi visus metus :)

Taigi, pirmojo mano apsilankymo metu nelabai ką ir temačiau, nes buvome labai pavargę, todėl nusprendėme pamiegoti, ir eiti vakare į klubą :) Buvo visai smagu :) smagiai praleidome laiką :) 

Nairobis, pigus miestas :) Už puikią vakarienę itališkame restorane su užandžiais ir balto vyno taure sumokėjau maždaug 15 dolerių :) Mano mėgstamiausias Gin&Tonic kokteilis kainuoja apie 3 dolerius :) Taigi, viskas tikrai nėra labai brangu :)

Antrojo vizito metu prisiekiau sau, kad negaliu eiti miegoti, turiu pamatyti Afriką ir jos gamtą, taigi su kolegomis nusprendėme nuvykti pamaitinti žirafas ir pasivaikščioti po safari.

Tikrojo safario atsisakėme, nes kaina nemaža, o mes teturime tik dvi valandas, per kurias nelabai ką ir pamatysi, nes safaryje visuomet išlieka rizika 50 ant 50 kad pamatysi gyvūnus :) juk tai laukinė gamta :) O pasivaikščiojimas po safari, tai tarsi apsilankymos zoologijos sode, kur tikrai pamatysi visus gyvūnus :)

Taigi, pirmiausia nuvykome pamaitinti žirafų. Tai labai mieli ir jaukūs gyvūnai :) su labai gražiomis akimis :) Niekada nemaniau, kad kada nors save gyvenime galėsiu paglostyti, apkabinti ar net pabučiuoti žirafą :) ką aš beje ir padariau :) Buvo tikrai smagu :) Beto, niekada nežinojau, bet žirafų liežuviai beprotiškai ilgi, gal kokių 30 centimetrų :) nematavau, bet ilgis tikrai įspūdingas :)

Štai kokio didumo

Štai kokio meilumo

Žymusis bučinys :)

Taigi, pasigrožėję, pamaitinę ir pasibučiavę su žirafomis išvykome pasivaikščioti po safarį. Šiame safaryje pamačiau gyvunus, kuriuos buvau matęs tik filmuose, filmukuose ir per National Geography Chanel. :) Begemotas, kuris yra šaltas ir glitus, raganosis, kurio oda labai sausa ir kieta, hienos, kurios yra baikščios, strutis, bezdžionės, buivolas, krokodilas, antilopių šeimos atstovai, zebrai alabinosai ir net geprdas, kurį beje teko ir paglostyti :) Jis vsai meilus gyvunėlis, kuomet jį glostai jis netgi murkia kaip tikras katinas :) ir žinoma liūtas, žvėrių karalius :) buvau visiškai šalia jo, mus skyrė tik dvigubos grotos. Liūto riaumojimas yra labai įpūdingas. Netgi žinant jog esi visiškai saugus ir šis žvėris tavęs tikrai nepalies, kiekvienas jo judesys lydimas riaumojimo verčia tave krūptelti... Taigi, šiuos visus gyvunus mačiau, o kai kuriuos net ir liečiau :)

Štai toks tas liūtas iš labai arti :) ir čia be zoom'o :)

Meilusis gepardas

Raganosis, jis tikrai didelis :)

Afrikoje net žemė kitokios spalvos. Dohoje visn tik smėlis, Europoje žemė juoda, o Afrikoje žemė yra ruda, bet toji ruda spalva linksta į raudonumą.

Afrikos žemė. Tikrovėje ji dar raudonesnė :)

Po visų šių nuotykiu viską vainikavo puiki vakrienė, puikiame restorane :) kur mėsą pjausto nuo iešmo tiesiai į lėkštę :) pasirinkimas labai didelis, aviena, kiauliena, kalakutiena, vištiena, sparneliai, kukuliai, kulšelės, dešrelės ir t.t. :) Tačiau man labiausiai patiko strutiena ir krokodiliena :) Stručio mėsa, savo spalva visai nepanaši į paukštieną :), bet labai skani :) O rokodiliena tai yra kažkas tarp vištos ir žuvies, skonis kaip žuvies bet sudėtis kaip vištos :) Na apibendrinus viską, kelionė į Nairobį buvo fantastiška :) 
Taigi tiek trumpai apie Afriką, apie nuostabaus grožio šalį :) Laukiu nesulaukiu kada vėl skrisiu į Nairobį :) Be Nairobio mes skrendame į Johanesburgą, Keiptauną, Lagos, Alžyrą :) Trijuose iš jų turime layover, labai gaila, tačiau nepasiliekame tik Keiptaunę, nors šefas sakė, kad kitais metais ten tikrai bus layover, taigi laukiu nesulaukiu kitų skrydžių, na išskyrus Lagos, kuris yra Nigerijoe, tai labai pavojingas miestas, mums draudžiama išeiti iš viešbučio... bet apie tai tada, kai nuskrisiu ten :)

Daugiau nuotrakų iš nepakartojamos Afrikos galima pamatyti paspaudus mygtuką "Photos", kuris yra viršuje :)

Šį mėnesį dar aplankysiu Kuala Lumpūrą, Trivandrumą ir Puketą :)

Tiesa, žinau, kad žadėjau papasakoti apie arabiškas vestuves :) bet manau, šiam kartui ir taip jau užtenka tiek tekstinės tiek vaizdinės informacijos, taigi apie vestuves vėliau :)

Įspūdžių bus daugiau
.rem

Užstrigusios žinios iš Dohos

2010 m. spalio 6 d. Užstrigusios žinios iš Dohos :)

Daug vandens nutekėjo ir nemažai laiko praėjo nuo mano paskutinio įrašo. Visų pirma noriu persiprašyti visų kas labai laukė, jei buvo tokių, kad taip uždelsiau :) Bet viskam yra pateisinimo rašteliai, kodėl taip įvyko... Paskutinis mano įrašas buvo čia rugsėjo 16 d. :) Beveik 20 dienų... Nemažas laiko tarpas... Mano gyvenimas Dohoje truputi pakito, bet apie viską nuo pradžių.

NAUJAS KAMBARYS

Pirmiausias didelė naujiena ir vienas geriausių įvykių, kurie nutiko mano gyvenime per šias dienas yra tai, kad pagaliau pakeičiau gyvenamąją vietą. Dabar gyvenu su visais savo kursiokais tame pačiame pastate :) Kas žinoma yra labai gerai, nes kai tik ko reikia labai lengvai gali gauti. Tiesiog eini pas kaimyną, pasibeldi, jei jis namie tai ok, gali papliurpti, susiorganizuoti kur nors nueiti, važiuoti apsipirkti ir t.t.

Niekaip nepadarau nuotraukų savo naujo buto, bet vieną dieną tikrai bus, pažadu :) Tačiau, patikėkit manim, tai tikrai geriau nei buvo. Namas kuriame gyvenu yra pats naujausias ir moderniausias :) Visi, kas sužino, jog mes čia gyvename mums pavydi, nes mes turime didelius langus, nuo žemės iki lubų (tai nelabai būdinga senąjai statybai), ant sienos kabo dideli plazminiai TV ir t.t. :) Žodžiu gyvenu 5 žvaigždučių name :)))) Taip kaip ir priklauso 5 žvaigždučių avialinijų darbuotojui :)

Mano kambariokas iš Italijos. Skraido du mėnesius, taigi irgi toks visai naujas. Sutariame neblogai, nors pati pradžia buvo nekokia... Aš nuvykau į ofisą ir paklausiau ar viskas parengta, kad galėčiau kraustytis, jie mane patikino, kad tikrai taip, taigi aš nieko nelaukdamas ir persikrausčiau, jo nebuvo namuose, kuomet jis grįžo, aš kroviausi daiktus virtuvėje... Tai buvo pirmasis mūsųs susitkimas, ir pasirodo kompanija jo neinformavo, kad aš pas jį atsikrautysiu :) Truputi nemaloni situacija... Na bet nieko, viskas išsisprendė puikiai :) ir atrodo viskas tikrai bus gerai... :) Aš juk nuolatos patenku į visokias kvailas situacija ir kvailus nuotykius :) Netikite :) palaukite kol perskaityite viską :)

SKRYDŽIAI

Sekantis smagus pasikeitimas yra tai, kad nebėra mokymų ir pagaliau skraidau. Paskutiniame įraše plačiai aprašiau skrydį į Dubajų :) Tai buvo pirmasis mano skrydis, po jo skridau į Muskatą, du kartus Mančesterį ir aplankiau Stoholmą. 

Skraidyti man patinka :) Neralu :) štai realiai per dvi savaites du kartus gėriau vyną Mančesteryje, truputi apsipirkau, tada aplankiau Omano tarptautinį oro uostą ir galiausiai susitikau su draugais Stoholme, kur nukeliavau į naktinį klubą, pavakarieniavau, išgėriau taurę vyno ir t.t. :) Na kai pagalvoji tai tikrai nerealu :) Visi skrydžiai, išskyrus Stoholmo, paėjo labai gerai. Kas nutiko Skrydyje į Stoholmą sužinosite viską skaitydami nuosekliai :)

Taigi, rugsėjis jau baigėsi, prasidėjo spalis :) Šį mėnesį, kaip ir minėjau, jau skridau į Stoholmą, dar manęs laukia du skrydžiai į Kuala Lumpūrą ir Puketą, bei skrydis į Trivandrumą. Šį mėnesį turiu 8 stand by, tai reiškia budėjimus, kuomet bet kada galiu būti išviestas dirbti. Na realiai turėjau 8, tačiau šiandien mano tvarkaraštis buvo pakeistas ir rytoj skrendu į Afriką, į Nairobi (Kenija), kur turėsiu layover :))) Visai smagu :) 

Prisiminimai apie skrydžius ir t.t. išlieka, tačiau dabar labai sunku juos ir aprašyti, nes jau viskas taip toli buvo. Pažadu, kad pabandysiu aprašinėti plačiau, nes kaip ir minėau dabar jau vėl normaliai turėsiu inetrnetą :) Bet reziumė: NEREALU, man tai taip patinka :) tai kažkas nuostabaus, kuomet per savaitė aplankai du skirtingus miestus, dvi skritigas valstybes ar ne du visai skirtingus žemynus :) kažkas nepaprasto ir nepakartojamo...

NUOTYKIAI KELIONĖJE Į STOHOLMĄ

Taigi, skrydis į Stoholma (ARN) - Arlandos tarptautinį oro uostą, buvo mano trečiasis solo skrydis. Solo mes vadiname skrydžius, kuriais skrendame ne kaip mokiniai, o kaip tikri stiuardai :) Taigi realiai kiekvieną dieną turi solo skrydį, bet ai esi po mokymų, tada kažkaip skaičiuoji, kokius pirmus dešimtu visuomet saki, kad tai mano xx solo skrydis :)))

Labai laukiau šio skrydžio, labai norėjau pamatyti šį miestą. Mes jame praledžiame 19 valandų. Na tikrai užtenka, kad galėtum pasivaikščioti po nuostabias gatveles ir išgerti taurę vyno :) Gyvename 5 žvaigždučių viešbutyje, miesto centre, Sheraton, kuris yra apie 40 minučių kelio nuo oro uosto :) Na bet dabar apie viską iš eilės...

Skrydis į ARN yra ryte, apie 0800H, taigi pasiėmimo laikas yra 0540H autobusiukas atvažiuoja, nuveža į techninį pastatą, kur turi užsiregistruoti, keliauti į briefing`ą ir t.t. Jei viskas vyksta pagal planą, tačiau spalio 1-oji, mano vado diena, tikrai buvo ne mano, kaip vėliau paaiškėjo ne mano buvo ir slapio 2-oji :)

Visiškai netyčia ir netikėtai aš pramiegojau savo pick up laiką :) ir autobusiukas išvažiavo be manęs, neišgirdau žadintuvo, o kaip vėliau paaiškėjo, jis tiesiog nesuskambo dėl labai paprastos priežasties, aš nepatikrinau nustatymų, buvo uždėjęs mokymams, kad žadintuvas skambėtų visomis savaitės dienomis išskyrus penktadienį, o spalio 1-oji r buvo nepnktadienis :) Taigi, pramigau savo pasiėmimo laiką, planavau keltis 0450H, tačiau pabudau 0605H, supratau, kad vėluoju... Stagiai šokau į dušą tada į uniformą ir labai skubėdamas išbėgau iš namų su visais lagaminais, gerai, kad juos susikroviau iš vakaro. Susistabdžiau privatų taxi, jis mane nuvežė į techninį pastatą, tačiau kai ten atvykui, pastebėjau, kad per skubėjimą užmiršau užsidėti kaklaraištį... Su savimi turėjau viską išskyrus kaklaraištį, o be jo skristi negaliu... Taigi pranešiau Help desk`ui (įgulos pagalbos tarnybai) ir grooming`ui (moterikėmis kurios rūpinasi mūsų išvaizda), kad turiu grįžti pasiimti kaklaraištį, nes jie ten papildomo neturi. Labai keista, jie turi papildomus švarkus, jei aš netyčia pamirščiau pasiimti švakrką, tačiau neturi papildomo kaklaraiščio... :) Grįžau namo, pasiėmiau kaklaraištį, nubykau atgal, o jau visa įgula išskyrus kapitonus lėktuve... Taigi laukiu kol lėktuvo kapitonas ir pirmasis pilotas ateis ir mes visi kartu važiuosime į lėktuvą. Žinoma kaip tyčia jie tri užtrukti labai ilgai, o gal tiesiog man tuo metu laikas atrodė visa amžinybė... Kai jie atėjo pajudėjome link lėktuvo, jis kaip tyčia turėjo būti priparkuotas pačiame toliausiame bay (bėjus (įlanka, aptvaras, platforma ir t.t.) - tai lėktuvo parkavimo vieta). Žodžiu ta kelionė iki lėktuvo man buvo visa amžinybė :)

Lėktuve pasikalbėjau su savo CSD (vyriausia įgulos nare pagal pareigas), papasakojau jai viską ir t.t. Ji buvo tikrai labai miela. Meergina iš Indijos kompanijoje dirbanti koius šešis metus :) Nuramino mane, pasakė mėgautis skrydžiu ir t.t. :) Taigi... Ksrydis buvo fantastiškas :) Pasaulis tikrai mažas. Prieš savaitę iki savo ARN skrydžio aš skridau iš MAN į DOH, mano darbo zonoje bvo tikia visai miela porelė, jiems iki 50 vuras su žmona, keliavo į Dohą :) mes persimetėme keliais žodeliais ir tiek, o ką jūs galvojate? Laipjame keleivius ir aš sutinku juos abu, keliaujančius iš Dohos į Stoholmą, į miestą, kuriame jie gyvena :) Pasirodo jie atostogavo Omane ir t.t. mes labai puikiai pasikalbėjome. Jie netgi parašė Tell Us form (pasakyk mums formą - tai anekta, kurią mes duodame klientams, kad parašytu atsiliepimus apie skrydį ir t.t.), tai porelė parašė šią atsiliepimo formą, o joje buvo parašyta: "visa lėktuo įgula dirbo labai gerai ir buvo labai malonūs, bet geriausias buvo Ponas Remigijus. Mūsų nuomone jis turėtų būti paaukštintas pareigose kaip įmanoma greičiau" :) Taigi, gavau pirmąjį puikų atsiliepimą apie savo darbą :) Po skrydžio vyriškis pailko savo vizitinę kortelę ir sako: "Kai kitą kartą būsi mieste, duok mums žinią mes tave pakviesime vakarienės", na žodžiu skrydis buvo tikrai geras ir fainas. Keleiviai puikūs, man labai patiko.

Nusileidome Stoholme, mieste, kuris yra nepaprasto grožio, kuriame gyvena labai gražūs žmonės. Panos, Jums ten rojus, švedai nepakartojamo grožio vyrai :) Visos panos lėktuve lydėsi :)))) buvo labai juokinga :)

Stoholme susitikau su draugais, išgėrėme vyno, nukeliavome į klubą, tikrai asipalaidavau... Buo labai geras vakaras, tačiau ryte manęs laukė skrydis atgal į Dohą.

Buvome informuoti, kad žadinamasis skambutis bus 0800H ryte, o 0900H turime būti viešbučio priimamąjame :) Vėluoti negalima. Tačiau ką jūs sau galvojate? Mano antroji diena prasidėjo vėl nesėkmingai... Atvykęs į ARN aš nenusistačiau telefono laikrodžio pagal vietos laiką, ir visą laiką sekia UTC laiką :))) Taigi, kai man paskambino pažadinti iš apačios, aš padėkojau, pasakiau, kad pabudau, tada pasižiūrėjau į laikrodį telefone, o jis rodė 0700H taigi pagalvojau, kodėl jie man skambina valanda anksčiau nei sakė, kas čia dabar... Taigi visai neskubėdamas pradėjau ruoštsi, nes galvojau, jog dar tik 0700H, o buvo 0800H, taigi vėl vėlavau nusileisti žemyn, nedaug, gal kokias penkias minutes, bet antra diena iš eilės vėluoju... Kai nesiseka tai nesiseka :), tačiau esu dėkingas kapotonui, kuris nusprendė manęs palaukti... Nes dažniausia įgula nelaukia nei minutės, jei vėluoji, visi išvažiuoja  ir tavo asmeninis reikalas pasiekti oro uostą :) Dažniausia griebi taksi, ir susimoki už kelią... Taigi jie manęs sulaukė, aišku gavau kreivus žvilgsnius ir t.t. Nelabai maloni situacija... Būčiau buvęs labai laimingas, jei ši nelaimių grandinė būtų pasibaigus, tačiau negano to manęs laukė paskutinis išbandymas... Atvykome į oro uostą, ir aš "apsičiupinėjęs" suvokiu, jog viešbučio kambaryje ant stalo palikau savo darbuotojo kortelę ir įgulos nario sertifikatą, be kurio negaliu vykdyti skrydžio... ID ne toks svarbus, be jo aš galiu skristi, tačiau be sertifikato manęs į lėktuvą niekas neįleis :))) Pranešu šią "džiugią" žinią CSD, ji kapitonui, jau niekam, net ir man nebejuokinga :) Ką gi, skambiname į viešbutį, pasakau jiems savo kambario numerį ir kad tikriausiai palikau ten koreteles, ir jei jie ras, tagul įdeda į tasi ir kiek įmanoma skubau siunčia į oro uostą, kaip ir minėjau, kelias iš oro uosto į viešbutį yra apie 40 minučių :) Taigi, visi vėl iškeliauja į lektuvą, o aš lieku laukti ir tikėtis, kad viskas bus ok, ir kad taksi kortelę atveš laiku ir galėsiu skristi atgalm į Dohą, kitaip savo sąskaita tektų likti Stoholme, nes CSD nusprendė ofisui nepranešti tą pačią minutę...

Taksi atvažiavo laiku ir visus reikiamus dokumentus turėjau laiku... Suma, kurią sumokėjau už taksi yra kosminė :) Už tai, kad mano kortelė pasiekė mane oro uostę aš taksi sumokėjau 75 eurus :) suma tikrai nemaža. Tačiau finale įvykdžiau savo pareigas :) Taigi apibendrinus :) Stoholme išleidau daugiau nei uždirbau :))) Na bet ką padarysi, toks jau tas gyvenimas :) kaip sakoma nelaimės po vieną nevaikašto :) Mano atveju jos keliavos visos trys su manimi :))))

Teko apturėti pokalbį su CSD ir CS :) kalbėjome apie viską kas nutiko per tas dvi dienas, kodėl ir t.t. :) Aš tikrai nesuprantu kas man buvo nutikę tada, aš buvau kaip nesavas, bet labai tikiuosi, kad tai daugiau nepasikartos ir viskas bus ok :)

Taigi finale CSD parašė tris ataskaitas, dvi iš jų buvo nelapalankios man, ir viena buvo palanki man : taigi finale viskas ok :)

Kitą dieną susilaukiau skambučio iš ofiso, iš performance officers (pasirodymo darbuotojai ar kažkas tokio - žmonės, kurie atsakingi už mūsų elgesį ėktuve ir t.t., jie mus kontroliuija, stebi ir vertina) kurie mane nuramino, jog jokių  veiksmų prieš mane šį kartą nesiims ir t.t. Jie puikiai supanta, jog tai pirmasis mano darbo mėnuo, tiesiog patarė kitą kartą būti atargesniam ir t.t. :) Na žodžiu labai maloniai pasišnekėjom ir tiek :) Realiai savo pamoką išmokau, tiksliau netgi visas tris pamokas :) 

Dabar labai juokinga kai tai prisimenu, bet tuo metu buvo tikrai nejuokinga :) Taigi, kai pagalvoji kaip sakoma, jei jau ką nors daryti tai daryti nuoširdžiai :) aš būtent taip ir dariau :) viską noširdžiai :) todėl viska staip ir buvo :)))

GYVENIMAS DOHOJE

Gyvenimas Dohoje nėra toks jau ir blogas kai pagalvoji :) Anksčiau, kai negalėdavome niekur iešiti, manėme, jog čia nuobodu ir nėra k veikti, o iš tiesų yra kitaip :) Dienos metu, čia niekas nevyksta, visi dažniausiai miega arba dirba, net prekybos centrai nebūna pilni :) Doha atgyja naktį, kai saulė nusileidžia dykumoje, tada visi arabai ir visi kiti šio miesto gyventojai išlenda į gatves, užpildo prekybos centrus, turgavietes ir t.t. :) 

Kaip bebūtų keista, Dohoje naktinis gyvenimas visai geras :) Čia dirba daug naktinių klubų. Norint į juos patekti reikia pirkti narystę, kuri kainuoja nuo 35 iki 100 pinigų. O vėliau visi įėjimai nemokamai :) taigi realiai investicija tik iš pirmo karto :) Žinoma alkoholio kainos nemažos :) pigiausia alus, jo kaina už pusę litro yra 36 pinigai, ir nuo to viskas prasideda :) tam tikruose klubuoe Gin&Tonic kainuoja 55 pinigus, o kitame tas pats  gėrimas jau kainuos 65 pinigus ir t.t. :) taigi kainos priklauso nuo vietos :)))

Muzika klubuose gera :) groja geri didžėjai :) viskas labai normaliai, taigi kai esame Dohoje ir esame keli vienu metu stengiamės išeiti kur nors bent jau pabendrauti kartu, nes kai pradėjome skraidyti nelabai turime galimybes matyti vieni kitus :) Taigi džiaugiamės kiekviena minute kurią galime praleisti kartu :)

KODĖL ARABAI NEVALGO KIAULIENOS

Šis klausimas man nedavė ramybės labai ilgai, tiesa pasakius neduoda dar ir iki dabar, bet tarkime kad jau turiu tam tikrus atsakymus, kurie skamba visai logiškai žinant jų kultūrą ir tikėjimą :)

Apie kiaulieną yra rašoma net šventąjame korane, kad jos nederėtų valgyti. Dar kelios priežastys kodėl jie jos nevalgo:

1. Kiaulės negali žiūrėti į dangų. Jos jo nemato. Ir tai kažkaip susiję su Dievu ir t.t.

2. Kiaulės vienu metu tuštinasi ir valgo, o tai yra nehigieniška ir labai nešvaru.

3. Kiaulės turi kirmnimus, manau tai yra kaspinuočiai ar kaip jie ten vadinasi, kurie net gaminant nemiršta. Tai reiškia, kad jos nešioja ligas.

4. Islamiškąjame tikėjime jie tiki, jog suvalgius kiaulienos išnyks pavydo jausmas. Kas yra anot jų blogai, nes pvz, jei prie tavo sesers lįs koks nors vyras tai tu, jei būsi suvalgęs kiaulienos, jos neginsi ir t.t.

Štai tiek apie tas kiaules :) tuos papročius šį kartą :) Kitame įraše parašysiu apie arabiškas vestuves :) tai kažkas nesuvokiamo :))) Bet tai tema kitam įrašui, kuris tikiuosi bus greičiau nei šis :)

O dabar keliauju dėtis lagaminų į Nairobį :)

Linkėjimai visiems

.rem