Apie pirmąjį savaitgalį ir antrosios mokymų savaitės pradžią...

2010 m. liepos 30 d. Pirmasis savaitgalis Katare

Šiandien buvo pirmoji mano laisva diena šioje šalyje, kitaip sakant pirmasis savaitgalis :) Tiesa pasakius nebelabai susivokiu kokia jau yra savaitės diena, kažkaip jas reiktų pradėti skaičiuoti kitaip :) Dar tas toks savaitgalis viską išmušė iš vėžių :) Rytoj vėl mokymai... Realiai kai pagalvoji tai čia yra 6 dienų darbo savaitė, aišku daugelis institucijų nedirbs ir rytoj, bet juk avialinijos nekada nesustoja, mums, darbutojams ore, neegzistuoja laisvų dienų taisyklės, kurias turi žmonės dirbantys žemėje :) Labai gerai čia nuskambėjo :) „Žmonės dirbantys žemėje“. Tačiau, pagalvokite, juk aviacijos industrija niekada nesustoja. Čia nėra Šv. Kalėdų, kuomet didžioji pasaulio dalis nedirba, velykų ir kitokių švenčių, per kurias žmonėsneina į darbą. Juk lėktuvai skraido visą laiką, o juose dirba žmonės, kurie Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus sutinka keliolikos kilometrų aukštyje :) Skamba romantiškai... Na bet čia jau nuklydau :) Juk ne apie tai.

Taigi, pirmasis mano savaitgalis Katare. Nepasakyčiau, kad jis buvo labai ypatingas :) Sakyčiau, jis buvo išlaidingas, nes nuo pat ryto (mano rytas prasidėjo apie 1500H, anksčiau neįmanoma jo pradėti, nes labai karšta) nuvykau į „Lulu“ prekybos centrą, jis didžiausias prekybos centras esantis arčiausiai mano namų. Apsipirkau visko visai savaitei. Čia, Katare, jie visi vartotojai. Ryžius, makaronus ir visokias kruopas perka supakuotus maišuose po 5 kg., aišku kai pagalvoji, jog šeimoje kokių 20 asmenų (4 žmonos ir tuntas vaikų :)), tai kas belieka. Jogurtai čia kažaip vat brangūs, turiu galvoje visokius jogurtus su skoniu, pvz.: puse litro braškinio jogurto 18QR (Qtara Real – vietinė valiuta. Kaip jau rašiau kažur anksčiau – 1$=3,65QR), kas tikrai nėra pigu, kai pvz.: Activia natūralus jogurats 10QR, tačiau jo kiekis ne 500 ml, o 1750 ml., t.y. beveik 2 litrai :) Taip, čia viskas tokiais kiekiais :) Taigi bulvių traškučiai parduodami po kilogramą, įvairios kruopos po 5 kilogramus, aliejus bačkomis ir t.t. :) Žinoma, yra ir normaliomis pakuotėmis, prie kokių esu įpratęs aš :) Man juk nereikia 5 litrų aliejaus :).

Mėsos skyrius manęs kažkaip nesužavėjo. Pagrindinė mėsa kurią galima čia rasti yra tik šaldyta, tokiso atvėsintos ar kaip ji ten Lietuvoje vadinasi faktiškai nėra. Mačiau skyrių kur galima rasti šviežios mėsos, bet ji kažkaip ne taip atrodė :), tačiau žuvies skyrius man patiko, nieko nepirkau, ne sdar niekaip negaliu pradėti gaminti, tačiau šviežios žuvies ir jūros gėrybių ten kalnai: mažosios ir karališkosios krevetės, kalmarai, įvairiausios žuvys ir t.t.

Vaisių ir daržovių skyrius man taip pat patiko, labai daug įvairiausių vaisių ir daržovių, kokių Lietuvoje net neesu matęs :) Lentynos lūžta, o geriausias dalykas, kad visi vaisiai prinokę. Manog, persikai, guavos ir t.t., viskas skanu ir šviežia, nereikia nokinti namuose :) Nusiperki ir gali iš karto valgyti :) Visi vaisiai ir daržovės yra sveriami ne prie kasų kaip mes esame įpratę, o tame pačiame skyriuje. Sėdi moterytė su skara ant galvos (tikrausiai indė) ir viską sveria :)

Taigi po apsipirkimo su batch mate (kursioku) grįžau namo išsikrauti visų gėrybių, ir su juo sutarėme susitikti po valandos, kadangi šiandien diena, kai važiuosime maudytis jūroje... Atsigaivinti nuo karšto Kataro oro :)

Tiesa, atrodo neminėjau, jog čia nėra šalto vandens :) Iš kranų bėga tik karštas, na neverdantis bet labai šiltas, taigi neįmanoma net atsigaivinti po maloniai vėsiu dušu karštą dieną, nes čia tiesiog nėra maloniai vėsaus vandens, yra tik „maloniai“ šiltas :) O tas šiltumas jau baigia įgrįsti :)

Pasigaunu taksi gatvėje (čia taip įpratsa, jei kvieti į namus, nebūtinai gali atvažiuoti :)) ir važiuoju pasiimti Ugur (mano bičiulio iš Turkijos). Abu leipstame nuo karščio ir nekantriai laukiame kol pasieksime Public Beach, kuris yra gan toli nuo mūsų gyvenamosios vietos. Už taksi sumokame 25QR (dienos metu 1 km., kainuoja 1,2QR, taigi kaip suprantate tikrai atstumas nemažas). Matome papūdimį, kuris knybždėte knibžda žmonių. Paplūdimio pradžioje labai daug vandens motociklų, kuriuos gali išsinuomoti pasiplaukiojimui jūra, valandos kaina 250QR, tikrai brangokai :)

Papludimys purvinas ir nešvarus. Toliau matome maudymuisi aptvertą zoną, kurioje pilna žmonių, skuba link jos, o aplink matome tik indus ir arabus, nei vieno europiečio, nei vieno baltojo žmogaus, truputi net nejauku. Visi atvykę su mašinomis, nes mašinų aikštelė pilnut pilnutėle: džipai ir visokios kitokios nuliovos mašinos :) Į papludimį jie atvyko su šeimomis praleisti savaitgalio. Kažkas bando užsikurti laužą, kažkas žaidžia kortomis ir t.t. Pagaliau maudymosi zona :) joje pilna žmonių, matome, jog negilu, tai visai neblogai :) Vienas įdomesnių vaizdų, kuris nepraslįsta pro mano akis yra tai, jog moterys ir merginos maudosi su drabužiais, t.y. abajomis (ABAJA – nacionalinis musulmonių moterų drabužis), tačiau ne tik moterys ir merginos maudosi su drabužiais. Vandenyje yra pilna vyriškių kurie ten mirksta su paprastai drabužiais arba dich dashu (DISH DASH – nacionalinis musulmonų vyrų drabužis).

Nusprendžiame įbristi į vandenį, nes kažkaip pagalvojome, kad daiktus nelabai čia saugu be priežiūros palikti, tai pirmiau reikia patikrinti vandens temperatūrą :) Ir ką jūs sau galvojate? Vanduo tokio pat šiltumo koks bėga namuose iš krano :) Še tau, kad nori ir atsigaivinsi :) Neįmanoma... Jei pasemčiau to vandens į puodelį ir ten įmesčiau Lipton arbatos maišiuką, tai net abejonių nekyla, kad po gerų 5 minučių galėčiau gerti arbatą :) Štai kokio šiltumo vanduo... Neslėpsiu, tikrai nusivylėme, tačiau pagalvojome, jog nėra padėties be išeities ir patraukėme link viešbučio „Intercontinental“, šiame viešbutyje mūsų kompnaijos darbuotojai turi nuolaidą vizitui į baseiną :) Įprastinis vizitas žmogui iš gatvės kainuoja 250QR, o su mūsų kompanijos darbuotojo ID, kaina – 60QR, taigi skirtumas nemažas.

Atvykstame į viešbutį, kur mus pasitinka besišypsančios administratorės, jos parodo kelią link baseino, mes jau nekantraudami nukubame ten, išsitraukiame pinigines ir esame pasiruošę sumokėti šią sumą už galimybę įmerkti savo įkaitusius kūnus į maloniai vėsų baseino vandenį, kai staiga paaiškėja, jog nuolaida galioja tik nuo sekmadienio iki ketvirtadienio (ar trečiadienio), še tau, kad nori... Vat ir maudynių planas :) Visiškai nepavykęs :) Įsiprašome į vidų, bent jau apžiūrėti to baiseino. Jie leidžia mums kaip kokiems vaikams palaižyti neišpakuotą saldainį... Nieko, nusprendžiame, kad ateisime kitą dieną, tik neaišku kada, nes baseinas dirba iki 2100H, viešbučio papludimyje galima maudytis iki saulėlydžio, o saulė čia leidžiasi anksti apie 1830H, jau tikrai būna tamsu…

Nieko nepešę iš tų maudinių sėdame į nemokamą viešbčio autobusiuką, kuris vežą į City Center prekybos centrą, t.y. į miesto centrą. Galvojame, ten susirasime kavinukę su bevielių internetu ir pasižiūrėsime kas dar šiame mieste turi baseinus, kuriuose galima atsigaivinti.

Šiandien penktadienis, City Center, šeimos diena, nuo 0800H iki 2000H įleidžiamos tik šeimos. Mes atvykome 1900H, mano bičiulis jau norėjo apsisukti ir važiuoti namo, tačiau aš pabandžiau įeiti ir mane, žinoma paskui ir jį kai aš paprašiau apsauginių, įleido :) Ugur nesuprato kodėl mus įleido :) Tiesa sakant ir aš nelabai supratau, apsaugos vyrukas dar mane užkalbino ir paklausė iš kur aš, atsakiau, kad iš Lietuvos, nelabai jis žinojo kur tai yra :) Taigi su Ugur padarėme išvadą, jog mane įleido dėl mano mėlynų akių.

Prekybos centras pilnas žmonių, kurie yra pakvaišę dėl pirkinių... Jie vaikšto su bepritiško dydžio irmaišais, kuriuos vos sugeba panešti, toks vaizdas, kad vienintelė diena kada šis City Center dirba yra penkadienis...

Visas prakybos centras pilnas arabų vyrų, kurie apsirengia baltais dich dash (kiek aš supratau, tai jie jos dėvi tik baltus kai kur nors eina, nes kitos spalvos neesu matęs), moterų, kurios apsirengusios juodomis abajomis (abajos tik juodos, kai kurios iš jų papuoštos spalvotais ornamentais iš karoliukų aplink rankoves ir pan.) ir vaikų, kurie klykia vienas per kitą :) Žodžiu baisuma.lt :)

Dar vienas labai keistas dalykas apie tuos arabus yra tas, kad jie visi kvepia... Na tas nėra blogai, bet kai jau perdaug tai pradeda erzinti. Tiek moterys tiek vyrai kvepia, tačiau jų kvaai skiriasi. Jie visi tepasi apliejais, kurie yra labai intensyūs ir stiprūs... O dabar įsivaizduokite vienoje vietoje, kad ir 20 žmonių, kurie yra išsitepę intenesyvaus kvapo aliejais... Nemaloniausias pojūtis... Aš pastoviai čiaudau nuo jų tų aliejų. Tu gali sėdėti kavinukėje, o už kokių 10 metrų gal truputi ir daugiau praeisi keli arabai ir vėjelis pūstels į tavo pusę, gali net nepakėlęs akių pasakyti, kad jie praėjo, nes kvapas tave tikrai pasieks :)

Kas be ko jie sakosi, kad yra labai švarūs :) Na čia gal ir tiesa... Mūsų kompanijos patalpose pilna į sienas įsuktų prietaisų su dezinfekciniu skysčių, kur tiesiog pakišus delną įpilama spirito, skysto kremo pavidale. Visuose tuolateuose yra dušai apsiprausimui ir t.t., ten kur nėra dušų yra pastatytas ąsotėlis :), o po juo kranelis prisipilti vandeniui. Tačiau, kartais ta švara labai iškreipta :) Kaip antai, man teko susidurti prekybos centro tualete...

Įeinu į tualetą, prie kriauklės stovi vaikinas ir plaunasi rankas iki alkunių... OK, keliauju link savo tikslo, dėl ko čia užsukau. Išėjęs iš kabinos matau vis dar tą patį besiprausianti arabą (jis 29 – 30 metų amžiaus), baigęs plauti rankas, jie be jokio galvos skausmo užsikelia vieną koją ant kriauklės ir pakiša ją po kranu :), nusiplauna ją iki pate kelių, tada be didesnio vargo tą patį daro su kita koja... Toliau aš jau nebestebėjau to prausimosi proceso... Nežinau ką jis dar ten plovė :) bet kažkaip ir nelabai norėčiau žinoti :)

Taigi štai toks buvo mano pirmasis penktadienis, pirmoji oficiali išeiginė Katare :) Įdomi :) Čia supratau, kad dar ilgai nebus kada nuobodžiauti, nes kasdien atrandu vis naujų kultūros elementų, arba pastebiu tai ko anksčiau nebuvau matęs :)  Visdėlto gyventi musulmoniškoje šalyje įdomu :) Na bent jau pradžioje :) Žiūrėsim kaip ten bus toliau...

Dabar jau keliaju miegoti, nes šeštadienį prasideda rimtieji mokymai su dėstytoju Paskaliu :) Nežinau kaip su juo rimtai galima mokintis :)

2010 m. liepos 31 d. Antrosios mokymų savaitė pradžia

Šiandien prasidėjo antroji mokymų savaitė... Pradžia buvo gan įdomi. Su tuo pačių dėstytoju Paskaliu, kuris tikrai neleidžia nuobodžiauti :) Taigi paskaitų metu tikrai neužmigsime :) Šiandien buvo ta diena, kuomet turėjome galimybę susipažinti su lėktuvais. Šiandien aplankėme tris ar keturis lėktuvus, jau net nebepamenu. Nuo pat 1630H iki 2030H vaikščiojom po lėktuvus, ten susipažinome su lėktuvo virtuve, kas kur yra ir kaip kas vadinasi. Sužinojome tam tikrų paslapčių ir tam tikrų gudrybių. Kadangi mes esame būsimi ekonominės klasės stiuardai, tai aišku, mums pasakojo viską apie ekonominę klasę ir rodė kur kas yra, tačiau turėjome galimybę asilankyti biznio ir pirmojoje klasės, kad suprastume koks skirtumas :) O skirtumas tikrai didelis. Tarkime už skrydį pirmąja klase keleivis moka 15.000 dolerių :) Sumelė tikrai nemaža, vien už tai, kad gautum aukščiausios klasės šampaną ir maistą, negirdėtum lėktuvo variklio garso, nejustum turbulencijos, galėtum išsitiesti savo kėdėje tarsi lovoje ir dar daug kitokių privalumų, vien už tai keleiviai moka apvalią sumelę :)

Iš tiesų, ką pamatėme ką tik atvykusiame lėktuve, buvo baisu. Keleiviai jau buvo palikę lėktuvą, taigi mes turėjome šansą pirmieji ten patekti, dar prieš visus valytojus, vaizdas tikrai šokiravo :) Ne po kiekvieno vakarėlio būna tokia betvarkė, kokią pamačiau lėktuve... Viskas ant žemės, riešutai, žaislai, ausinės, pagalvės, žurnalai, tuščios kremų tutelės ir t.t. Na valytojai tikrai turi ką veikti...

Šiandien mums pranešė, kad rugpjūčio 2 d. mus veš į valstybinę ligoninę atlikti valstybinius sveikatos tyrimus :) Sakė, kad reitų bijoti, nes ten niekas nesiskaito su niekuo... Ligoninės purvinos ir t.t. Na bet įspūdžius papasakosiu tada kai apsilankysiu joje :) Neskubu daryti išvadų dar nieko nematęs...

Šiandien lankiausi ir išvaiždos skyriu, nes turiu gauti šio skyriaus leidimą dėl savo akinių, kad galėčiau dirbti lėktuve su akiniais :) sakė užsukti rytoj, duos :)

Na iš tiesų diena ne tokia ir įspūdinga, nėra ką labai daug pasakoti :) Norėčiau papasakoti milijoną ir vieną Paskalio istoriją, tačiau rašant to neperteiksi, nes nėra mimikos, balso intonacijos, gestų ir t.t. :)

Tiesa, vieną istoriją galiu papasakoti apie arabų karališkosios šeimos elgesį :) Kataro šeichas, kas jis ten toks bebūtų, nepamenu, nors turėčiau, na bet juk neturiu google.com šalia :) Taigi, jis turi tris žmonas. Ir vieną kartą nutikom tokia istorija, kad jo žmona savo protokolo vadui sako „Paskambink ir užsakyk lėktuvą, skrendame į Paryžių, tuoj pat“, jis skambina į oro uostą, ir užsako lėktuvą. Įgula kuri tuo metu yra SBY budėjime (standby) prisistato į lėktuvą. Jie visi nuskrenda į Paryžių, o tada ji sako „Aš einu šen bei ten, tu lieki lėktuve ir lauki manęs, neužtruksiu ilgiau nei 4valandas, jei užtruksiu ilgiau, tada visi keliaukite į viešbutį“. Ji palieka lėktuvą, o pilotai ir visa įgula jos laukia lėktuve. Ji grįžta į lėktuvą nepraėjus 4 valandom. Ir tada sako „Skrendame namo“. Lėktuvas pakyla, skrenda atgal į Katarą, o ji tuo metu varto žurnalus, likus valandai iki nusileidimo Dohoje, viename puslapyje perskaito straipsnį apie ISB – Islamabadą (Pakistanas), ir prisimena, kad ten turi draugę, tada savo protokolo vadui sako „Pasakyk pilotui, kad skrendame į Islamabadą“, protokolo vadas perduoda žinutę, tada lėktuvas suka iš kelio ir skrendą į ISB, kur nusileidu ji palieką lėktuvą, įgulai pasakius tą pačią frazę kaip ir Paryžiuje ir keliauja gerti kavos pas savo draugę. Vėliau kai ji grįžta visi skrenda atgal į Katarą.

Iš esmės jo net nesikalba su niekuo kitu išskyrus savo protokolo vadą, tarkime aš sėdėsiu kur nors visai netoli, kad ji man galėtų tiesiai pasakyti „Prašau paduok man puodelį kavos“, tačiau ji to nepadarys, ji sakys savo protokolo vadui „Pasakyk jam, kad jis paduodtų man puodelį kavos“ :) Štai vat tokios tos turtingų šeichų žmonos :)

Tiesa, dar vienas įdomus dalykas kurį sužinojau šiandien. Kažkaip jau per visą savaitę, kiek čia esu, neamčiau nei vieno policininko ir kažkaip keista, ir niekaip nesupratau kodėl, iki šiandien... Paskaitos metu kažkaip išėjo kalba ir Paskalis su Ara (Ara – dar viena mūsų instruktorė, ji Paskalio pagalbininkė, kaip po antroji instrukturė, ji su mumis bus visuose mokymuose, pagrindiniai dėstytojai keisis, o ji visada bus. Ara yra iš MNL – Manilos (Filipinai)) paaiškino, kad policijos yra pilnas miestas, tik policininkai vaikšto su civiliais drabužiais, t.y. Dish Dash`ais :) Taigi prie tavęs bet kada gali prieti vyriškis su dish dash ir patikrinti tavo girtumą, jei tu jam pasirodei įtartinas ir t.t. :) Taigi realiai visi nuolatos yra stebimi :) Vat tau ir saugi šalis :) Na dėl saugumo tai tikrai, kažkaip čia jaučiuosi saugiai, jokios grėsmės nieko nesijaučia. Gatvėje niekas nesikabinėja, nėra įkyrių siūlytojų ir t.t. Visai normali šalis :) su labai keista kultūra, kurią stengiuosi iš lėto pažinti :)

Taigi toks buvo manasis penktadienis :) Nieko ypatingo nenutiko, dabar laukiu valstybinės ligoninės patikros :) Informuosiu Jus kaip sekėsi atlikti tyrimus ir ar likau gyvas :)

Maa Salama

.rem