Paskutinė diena prieš savaitgalį...

2010 m. liepos 29 d.

Šiandien prasidėjo rimtoji mokymų dalis, kaip sakoma, katino dienos baigtos, jos truko labai neilgai, dabar teks užsiimti rimtais dalykais. Šiandien prasidėjo Cabin Service (CS) mokymai, kurie truks 11 dienų. Dėstytojas, vardu Paskalis (Pascal) iš Prancūzijos, kompanijoje dirba jau 14 metų, o tai reiškia nuo pat jos įkūrimo. Labai linksmas ir juokingas personažas, kitaip jo nepavadinsi. Pasakoja daug bajerių, rodo daug įvairių mimikų :) labai sunku nupasakoti, jį reiktų pamatyti ir išgirsti :), jo balso tembras ir kalbėjimo maniera, bei visos kitos manieros labai juokingos. Mėgsta kalbėtis pats su savimi . Pvz.: jis mums duoda kokį nors patarimą, o tada ir sako „Duosiu Jums dar vieną patarimą... hmmm (prisideda pirštą prie smakro, primerkia vieną akį), Paskali, ar tu šiandien ne pergeras jiems? Taip truputi per geras. Taigi kito patarimo nebus. Cha cha cha... (garsiai nusikvatoja tokiu demonišku juoku)“, o dabar visą šią frazę įdėkite į Zitos iš Mažeikių (Dviračio šou) ir serialo „Auklė“ pagrindinės herojės auklės Fran lūpas ir jūs gausite puikų Paskalį :), štai koks jis :) tikrai labai juokingas.

Šiaip girdėjome, jog jis geras, vienas iš geresnių CS tremerių, tačiau labai reiklus, bus matyti kaip bus toliau.

Pamiršau Jums papasakoti tai, jog vakar t.y. 28 dieną mums ėmė kraują iš venos :) Atrodo kas čia tokio ypatingo, aš irgi taip galvojau :) procedūra standartinė, tik priemonės nestandartinės :) Į kabinetą kviesdavo po du, kol vienam ima, kitas privalo stebėti, kaip seselė ima kraują :) Taip ir nesupratau kam tas reikalinga, bet tebunie...

Kitas įdomus aspektas apie kraujo ėmimą ir tai, jog aš pripratęs prie civilizuotų priemonių, tokių, kokias mes turime Lietuvoje, t.y. kuomet LT imamas kraujas iš venos, tai tiesiog į vakuminį mėgintuvėlį įstatoma adata, tada įduriama ir ten pribėga kraujo :) Čia, Katare, truputi kitaip, jie ima senaisiais metodais. Plona adata ir 2 ml švirkštas, į kurį pritraukia kraujo, o tada tą kraują supilą į vakuminį mėgintuvėlį, nuėmę jo dangtelį :) taip ir nesupratau kodėl, bet tokia jau ta kraujo ėmimo procedūra.

Šiandien gavau savo darbuotojo pažymėjimą, arba kitaip ID :) Dabar jau esu šiek tiek legalus, galiu bent jau eiti užsisakyti internetą, tačiau nežinau kaip man tai pavyks, nes mokymai  mums po pietų, o visi dirba iki 17 val. Mokymai prasideda 14.30 val., 13.20 val., atvažiuoja autobusiukas mūsų pasiimti, tada veža į bazę ir ten iki 20.30 vyksta paskaitos :) Internetą reikia užsisakyti specialime skyriuje, na bus matyti kaip čia viskas klostysis toliau, gal pavyks rasti mažą pertraukėlę nulėkti iki jų :)

Šiandien ketvirtadienis, savaitgalio pradžia... Didžioji kursiokų dalis išėjo į klubą, o aš kaip ir nelabai galiu eiti, nes netriu ką apsirengti, mano Cargo siunta vis dar nepasirodė :(, taigi realiai turiu tik kostiumines kelnes ir šortus, o su šortais į klubą niekas neįleidžia... Nieko tokio, bus dar laiko. Ir šiaip kol esame mokymuose gavome rekomendacijas geriau nesilinksminti, nes kompanijos vadui tai nelabai patinka. Jo dar nesutikome, bet visi sako, kad nesijaudintumėme, nes vieną dieną tikrai jį pamatysim :) Daug visko apie jį jau girdėjau :) labai įdomu būtų išvysti.

Taigi, kai jau tokios rekomendacijos, tai galima suprasti, kad taisyklių čia yra :) Ir jei taip pagalvojote tikrai neklydote :) Čia jų labai daug, net sunku visas prisiminti, bet pabandysiu papasakoti į ką iškeičiau savo laisvę :)

TAISYKLĖS

Merginos ir vaikinai mokosi atskirai, merginoms ir vakinams neleidžiama bendrauti esant pastate, netgi mūsų pietų metas sudėliotas taip, kad niekada nesutiktume naujokių merginų su kuriomis kartu pradėjome mokymus :)

Laiko apribojimai čia labai griežti. Merginos gali lankytis vaikinų bendrabutyje, o vaikinai merginų bendrabutyje nuo 0700H iki 2200H, tiksliau 2159H. Tada jos arba jie privalo palikti bendrabutį. Savaime suprantama, kad nuo 2200H iki 0700H priešingos lyties bendrabučiuose lankytis draudžiama.

Privalomas poilsio laikas mums prieš mokymus ir prieš skrydį yra 10 valandų, tai reiškia, jei man mokymai prasideda 0800H, aš namuose turiu būti ne vėliau kaip 2159H, o jei mokymai prasideda 1430H, tuomet namuose turiu būti nevėliau kaip 0329H.

Tarkime, jog turiu vieną dieną laisvą, iš trečiadienio į ketvirtadienį, tuomet namuose privalau būti ne vėliau, kaip 0259H. Ta pati taisyklė ir savaitgaliais, t.y. iš ketvirtadienio į penktadienį, vėliausias laikas kada privalome grįžti yra 0259H.

Už pavėluotas minutes čia baudžia labai skaudžiai :) Atleidimu iš kompanijos ir tada per 24 val., esi siunčiamas namo :) Neblogai ane?

Yra dar tokia nakvojimo taisyklė, kad vaikinai gali miegoti kitų vaikinų bendrabučiuose pas savo draugus, o merginos merginų bendrabučiuose :) Tačiau tai galima tik tada kai kita diena yra laisva, t.y. nereikia į mokymus ar darbą/skyrdį :)

Iškilo klausimas kaip jie mus kontroliuoja :) Ogi labai paprastai ir moderniai, mūsų patekimas į bendrabutį yra mūsų darbuotojo ID, tik su juo mes galėsime atsidaryti duris :) Be to prie kiekvieno pastato kiaurą parą budi apsaugos vyrukai :) Taigi esame saugomi ir stebimi, bei kontroliuojami :)

Realiai iki rugsėjo 18 dienos esu uždarytas čia, šalyje. Tai suniausias metas kada reikia pakentėti ir parodyti, jog tu sugebi laikytis visų tų taisyklių, tai tarsi dar vienas testas. Kodėl iki rugsėjo 18 dienos? Šią dieną turi būti sparnų įteikimo ceremonija. Čia taip vadinama finalinė ceremonija, kuomet mes gauname savo sparnus ir sertifikatus, kad galime skraidyti :) Iki to dar ilgas kelias, bet aš jau jį pradėjau eiti, negalima suklupti :)

Paklausite kokia geroji šio darbo pusė? Atsakysiu, jog kelionės. Šios avialinijos turi pakankamai ilgus skrydžius ir beveik neturiu skrydžių pirmyn – atgal, t.y., kuomet nuskrendi iš taško A į tašką B, taške B lauki valandą ar dvi kol išvalys lėktuvą ir tada su naujais keliaiviais skrendi atgal į tašką A. Čia tokių skrydžių labai mažai, tik vietiniai (InterGulff skrydžiai: DOH-DXU-DOH; DOH-DMM-DOH ir pan.). Visi kiti skrydžiai yra su layover (layover – kuomet skrendu iš DOH į kokią nors šalį, kaip pvz.: GVA – Geneva). Genevoje turiu dviejų dienų layover :) Kitaip pasakius dviejų dienų laisvę :) kuomet manęs niekas neseka, gyvenu ne žemesnės nei 4 žvaigždučių klasės viešbutyje, galiu vartoti alkoholį ir t.t. Tokių layover yra daug, pvz.: nuskridus į MLE – Melburnas, Australia, ten yra 4 layover dienos :) Taigi tos dienos skirtos mums, galime miegoti, galime vaikščioti po miestą, tūsintis ir t.t., žinoma į skrydį atgal negalime ateiti pagirioti, smirdantys ir t.t., tai juk 5 žvaigždučių kompanija :)

Laisvadienio planas: nuvažiuoti iki normalaus prekybos centro ir susipirkti maisto produktus, nes mažose parduotuvėse, kurios yra aplink galima rasti tik pusfabrikačių, o aš jau pradėjau galvoti apie maisto gamybą :), o taip pat apsilankyti paplūdimyje ir išsimaudyti jūroje :)

Tiesa, kad labiau įsivaizduotumėte kokia čia temperatūra ir koks karštis, tai naktis (apie 0200H) čia tokio šiltumo kaip Lietuvoje diena per didžiuosius karščius, o diena čia yra minimum du kartus karščiau :)

Laukite žinių ar aplankiau paplūdimį :) Stengiuosi viską fotografuoti :) taigi, kai jau pavyks sukelti nuotraukas, tai tada jų bus nemažai :), tikiuosi kad interneto įvedimo reikalas labai neužsitęs :)

Iki

Jūsų .rem

5 dienos gyvenimo Katare

2010 m. liepos 28 d. Doha, Qatar.

Dykumoje, kuri apstatyta namais ir žalumos mažai gyvenu jau 5 dienas :) Kolkas namų ilgesiu nesergu, bet nežinau kas gali nutikti ir bet kada juo galiu susirgti :) 

Šiandiena baigėsi įvadinis kursas :) laikėmė netikėtą testą, kurį mūsų dėstytoja davė nuo pat ankstaus ryto :) Sakyčiau gal visai neblogai sekėsi, bet jis nebuvo idealus, tačiau pažymiui niekas nevertino :) taigi psitikrinau ką moku, ir supratau, kad tie trijų raidžių kodai, tokie kaip FCO, DOH, KIX, AMM nėra lengvai įsimenami :) O man reiks įsiminti 89... Bus sunku, bet kaip nors :)

Kartu su įvadiniu kursu baigėsi ir rytiniai kėlimaisi :) taigi nuo rytojaus pamokos vyks popietiniu grafiku ir taip bus 14 dienų, paskui bus baigiamasis egzaminas iš to kurso :) tikiuosi išlaikysiu, nes nebus lengva, bet practice makes the best :))) So lots of studies :) 

Šiandien mus fotografavo darbo ID :) Apvilko uniformas, na dalinai, be kelnių, tik marškinius, kaklaraištį ir švarką :) Visai gražiai atrodė :) Rytoj pagaliau gausime ID, tai jau šis tas, žingsnelis į priekį link legalizacijos šalyje :) nes rezidento kortelės bus dar negreitai, o be jų, kaip ir minėjau, čia nei iš vietos :)

Tiesa, šiandien turėjome Grooming pamoką (vadinkima kaip nors išvaizdos ar atrodymo standartu) :) aiškino kaip reikia atrodyti :) tai ufff.... Tikrai standartai aukšti :) Kelnių ilgis, kojinės ir t.t. Marškiniai turi būti išlyginti idealiai, jei ne, tai siųs tave namo ir neleis skristi, o vietoj tavęs iškvies kitą kolegą, kuris yra tuo metu SBY :) Prieš kiekvieną skrydį turi užsiregistruoti techniniame pastate, tada keliauti pasitikrinti savo išvaizdos :) Vaikinams truputi paprasčiau, nes mums nereikia makiažo ir t.t. :) Bet šiaip kas dieną turi skustis barzdą, nes jei pamatys, kad ryte nesiskutai, išvarys namo ir lieps nusiskusti :))) Oda turi būti lygi ir švari, be jokių spuogų ir t.t. Pvz.: jei aš nsiskutau ir mane išbėrė po skutimosi, ir aš turiu skrydi, atėjęs pasitikrinti savo išvaizdos būsiu atšauktas nuo skrydžio tol, kol mano oda susitvarkys :) Pagal jų logiką, mes turime atrodyti idealiai ir be jokių kalbliukų, nes mes esame kompanijos veidas, mus mato klientai ir t.t. :) Na žodžiu logika geležinė ir neginčijama :)))

Čia apgalvota viskas :) laikrodžiai, žiedai, auskarai, diržas, plaukai, bekenbardai ir t.t. :) Plaukai turi būti gale nukirpti taip, kad nesiliestų prie marškinių apykaklės :) Niekada nerebaluoti ir visada tinkamai sušukuoti :)

Tam, kad galėčiau skristi su akiniais, kuriuos nešioju kasdien, turiu iš šio išvaizdos standartų centro gauti leidimą, kurį privalau su savimi turėti visą laiką, t.y. savo lagamine kiekvieno skrydžio metu :) Normaliai ane :)?

Dabar sėdžiu ir rašau šias žinias iš prekybos centro, kuris vadinasi VILLAGIO. Pasižiūrėkite nuotraukas :) aišku vaizdas nei iš tolo neprilygsta realybei :) bet šiaip labai įspūdinga :) Upė (joje gali paplaukioti venecijietiška gandola :)))), dangumi išmargintos lubos :) O vienoje iš zonų yra visas arakcionų parkas su apžvalgos ratu, vandens atrakcionu ir t.t. Žodžiu kažkas nerealaus ir neįtikėtino :) ir šiaip visai skoningai įrengto :)))

Visas prekybos centras kvepia specifiniu kvapu, tokiu ritietišku,tiesa pasakius šiuo kvapu kvepia visi arabai, kurie dėvi nacionalinį kostiumą (kaip tyčia pamiršau jo pavadinimą) :)

Dauguma vyresnių vyrų arabū vaikšto apsirengę baltos spalvos suknelėmis :) iš po jų šviečia baltos maikutės, tačiau kai toks suknelės aptempia sėdmenys, nematyti jokių apatinių :D  Kondicionavimo sistema veikia :)

Moterys vaikšto apsirengusios juodomis sukniomis, dalis jų užsidengusios veidą taip, kad matosi tik akys (jos dėvi Burkas) :) kai pagalvoju kaip joms turėtų būti karšta... tai net gaila jų psidaro :) Bet kai turi turtingus diedus, tai tegul ir kenčia už tai :) Ar turtingas josios vyras galima spręsti pagal rankinuką ir kai kuriuos drabužius :) kartais drabužai būna padabinti akmenukais ir t.t. :) O rankinukai, kuriuos jos dėvi yra tik brandiniai :)

Panašu, kad pagrindinis gyvenimas verda čia prekybos centruose, kadangi lauke nepekliamas karštis, tai visi lenda ten kur vėsu, o pas juos tas vėsu, tai yra labai šalta. Aš sutinku su tuo kad lauke karšta, bet kam reikia taip vėsinti tuos prekybcentrius, kad juose u šortais būti neįmanoma :)

Šiandien su vienu kurso draugu iš Turkijos, jo vardas Ugru, nuėjome į kino teatrą IMAX, aš jame buvau pirmą kartą, bet anot mano bičiulio, jis labai krūtas ir t.t. žiūrėjome Toy Story 3, ir jau besibaigianti filmui galvojome, jog sustingsime į ragą, nes buvo beprotiškai šalta :))) Kažkaip vat jie neturi to viduriuko :))) kad būtų šilta :)))

Na ką, šiam kartui gal užteks, bandysiu kurią dieną įkelti nuotraukas :))) nežinau ar pavyks :) bet gal kaip nors, iaip daug ką reiktų fotografuoti dienos metu, bet kai taip karšta, tai net baisu eiti į lauką, tai jei ką, teks laukti rugsėjo, kada oras bus šiek tiek vėsesnis, vėsesnis, tai kokiais dešimčia laipsnių :))) Bet jiems jau bus beveik šalta :))) Aš laukiu žiemos :) pažiūrėti kaip jie vaikšto su striukėmis pliusinėje temperatūroje :))) Bus įdomu :)))))

Rytoj paskutinė mokymų diena šią savaitę ir tada manasis savaitgalis :) Atrodo neminėjau, jog čia savaitgaliai kitokie nei Jūs esatę įpratę :) Nedarbo diena yra penktadienis, tai kaip sekmadienis Lietuvoje, o šeštadienis yra kaip šeštadienis :) panktadieniais nedirba visi, o šeštadieniais nedirba tik valstybinės institucijos :) Taigi per visą savaitę aš turėsiu mokymu met tik vieną laisvą dieną :) penktadienį, tai nuo šiol bus manasis sekmadienis :) Taigi, visi tūsai, kurių beveik čia nėra, bus ketvirtadieniais, nes ti naktį iš ketvirtadienio į penktadienį galiu grįžti 0329 H namo :) Kitu metu turiu skaičiuoti laiką taip, kad iki kursų pradžios butų likę minimum 10 val :)

O ar žinote kodėl penktadienis yra laisva diena?

Penkadienis tai diena, kuomet arabai galvoja, jog pasaulio pabaiga bus penktadienį, tai jie šią dieną save laiko kaip mirusiais ir meldžiasi už savo mirtį. Islamo tikėjime yra tik viena malda pavadinimu Salla, kurią galima kalbėti tik po kažkieno mirties, taigi penktadieniais jie meldžiasi šia malda už juos pačius, t.y.y kiekvienas už save :)

Na šiam kartui užteks arabiškų pamkėlių, bigsiu gerti arbatą ir keliausim namo :) tisliau važiuosime taksu, nes čia tolokai nuo namų šis PC :)

Iki kitų kartų mielieji ;)

Jūsų Remis

Kelionė VNO-FCO-DOH ir pirmieji įspūdžiai

Na štai pirmasis įrašas iš keistosios šalies, kuri nuo liepos 24 dienos tapo mano naujaisiais namais :) Įspūdžių daug, nežinau kaip čia visus dabar ir papasakoti, bet galbūt viskas nuo pradžių...

KELIONĖ

2010 m. liepos 24 d. Vilniaus Tarptautinis oro uostas, ~9.35 val.

Kartu su tėvais, kurie pas mane atvyko penktadienį, atvykstame į oro uostą, nusprendžiu susikti lagaminą į plėvelę, kad išsaugti kuo sveikesnį, juk jis, vargelis, keliaus iki pat Qatar, jį mėtys ir vėtys :) Taigi, kai prieinu prie prie vaikinuko, kuris suka lagaminus, jis manęs paklausia: ar nebus viršsvorio? :) - Aišku, kad bus atsakau jam. Kadangi pats tai žinojau, įsivaizdavau, kad bus kokie 5 kg., tačiau paaškėja, jog vietoje 20 kg (kuriuos galima vežtis, ir dar mano pridėtų 5 kg.) lagaminas svėrė 32 kg. Teko dalį daiktų iškraustyti vietoje į tašę. Taip likau be dalies kvepalų ir drabužių :) Nieko tokio, svabiausia, kad spėčiau pisiregistruoti :) Nuvykus prie „check in“ staliuko paaiškėja, kad turiu viršsvorio 5 kilogramus, o tai reiškia, kad reiks mokėti 250 lt., už viršsvorį :) Tačiau besiregistruojant paaiškėja, kad tarifai į Dohą (Qatar sostinė) yra kitokie... Pradėjus viską aiškintis, AirBaltic, mergina nesupranta kokius bilietus aš turiu ir dar paaiškėja, kad kompanija nesumokėjo už mano lagaminą, taigi dar plius  50 litų – lagaminų registracijos mokestis (supratau, kad pigios bendrovės visai nepigios :)).  Taigi ji susisiekia su ofisu, paklausti kokie tarifai, informuoja jog aš vyktu į Dohą, o aš dar staigiai pridedu „Skrendu į Katarą dirbti kompanijoje QatarAirways“, ji tai perduoda ofisui, ir tada per raciją pasigirsta atsakymas: „Tegul užlipa į viršų ir susimoka bagažo registracijos mokestį, už viršsvorį neimsim, nes skrenda per Romą“, kaip man vėliau paaiškino Italai nelabai tikrina svorių :) taigi man pasisekė :), prasisukau tik su 50 litų. Čia gal pritaikė  viską kaip kolegai :D Atsisveikinau su tėvais ir Borgyte, kuri atvyko manęs išlydėti. Nubraukiau keletą liūdesio ašarų ir dingau mutinės horizontuose...

Skrydis į Romą nebuvo kažkuo ypatingas :) Tik manęs vis dar neaplankė jausmas, jog tai reliai vyksta. Skrisdamas virš gimtosios šalies paskutinį kartą, ilgam laikui, grožėjausi jos vaizdais pro lėktuvo langą...

2010 m. liepos 24 d. Roma. FCO, ~13.05 (vietos laiku)

Keliaujų ieškoti tranzitinių vartų. Oro uostas nemažas, tača neįspūdingas, be jokių įdomesnių dalykų, sakyčiau netgi šiek tiek niurus :) Susirandu man reikiamus vartus ir pasuku link jų, persikelių oro uosto traukinu į kitą terminalą, o ten... pilna kitataučių žmonių, kurie keliauja į trečiasias šalis: afrikiečiai, muzulomai, japonai, amerikiečiai, ausktralai ir t.t., ir labai daug mažų vaikučių su mamomis (kokia tautybė jų nežinau, bet odos spalva – tamsi :).

Užsiregistruoju skrydžiui ir keliauju lakti prie savo įlapinimo vartų, kur pamatau lėktuvą, kuriuo skrisiu... Nustebau ir likau apšalęs... Tokiu lėktuvu neesu skridęs, jos didelis, beproto didelis :).

Pralaukiu kelias valandas, kol prasideda įlaipinimas :) keliaujų rankove iki lėktuvo, patenku vidun ir nuo pat pirmų sekundžių įžengęs į lėktuvą nustembu... Nustembu įgulos darbu ir lėktuvo vidumi :) Skrendu ekonomine klase, salone, vienoje eilėje yra 8 sėdimos vietos (2-4-2). Ant kiekvienos sėdynės padėta pagalvėlė ir pledas, prieš kiekvieną keleivį įmontuotas TV su įvairiomis pramogomis (muzika, kinas, žaidimai, laikraščiai, satelitinė TV, galimybė stebėti skrydžio žemėlapį, informaciją apie aukštį greitį, orą ir t.t.), padėtos ausinės. Visomis šiomis paslaugomis naudojasi nemokamai net ekonominės klasės keliaiviai :) Vat tada aš ir suratau, kodėl bilietai su šiomis avialinijomis, kuriose dirbsiu yra tokie brangūs :) viskas aišku už ką moki, o kai pradėjo tiekti maistą, tai viskas dar labiau paaiškėjo :) Taigi viskas labai paprasta ir aišku kodėl tai 5 žvaigždučių kompanija, kodėl tokie brangūs bilietai ir kodėl jie tokie išrankūs personalui :) Srydis buvo tobulas, lėktuvas milžiniškas. Sparai nerealaus dydžio, kol taxinom (važiavome iki pakilimo tako), sparnai lingvo aukštyn ir žemyn (tokių dalykų niekada neesu matęs, kiek skrisdavau su mažesniais lėktuvais) :). Skrydžio metu pažaidžiau, pasižiūrėjau du filmus, pasiklausiau muzikos ir labai skaniai pavalgiau :) Netgi ekonominėje klasėje turėjau galimybę rinktis tarp dviejų rūšių balto vyno, prancūziško čilietiško. Skrydžio meniu: šaltos makaronų salotos, vištiena su daržovėmis ir bulvių koše arba krabų pyragaičiai su ryžiais ir daržovėmis, desertui šokoladinis pyragaitis ir šokoladukas Mars :) Žinoma gėrimai visi neriboti... :) Iš lėktuvo išlipau blaivas :)

2010 m. liepos 24 d. Kataras, Dohos tarptautinis oro uostas ~23.20 val.

Pavargau... Išlipdamas iš lėktuvo užkalbinu mane aptarnavusią merginą. Pasirodo ji jau 10 mėnesių dirba oro linijose, tačiau ruošiasi vykti namo, nes labai pasiilgo šeimos, i iš Afrikos :) Mes persimetame keliomis frazėmis ir ji man alinki sėkmės, bei patikina, kad man tkrai patiks šis darbas :).

Dohos tarptautinis oro uostas nedidelis, jie net neturi rankovių keliaivių išlaipinimui, taigi visi vežami autobusais. Šiuo metu statomas naujas oro uostas, kuris bus tikras meno kūrinys ir laba didelis :)

Taigi nusileidus laiptais iš lėktuvo mane pasitinka nesuvokiamo karščio banga... Ji tiesiog bloškiasi į mane, nes nustembu, kaip beprotiškai karšą ir sausa... Sunku net oro įkvėpti...

Autobusu iki atvykusiųjų terminalo važiavome kokių 30 ar 40 minučių... Įžengus vidun buvo maloniai vėsu... Kondicionieriai – pagalvojau, ir nukeliaviau link pasų tikrinimo posto :) Paduodu pasą musulmonų kilmės vyriškiui, jis maloniai šypsosi ir tikrina mano duomenis, o kai pamato ko aš atskridau, išsišiepia dar labiau ir sako „Aš tau duosiu savo telefono numerį, paskambink man, susitiksim... Būsiu tavo pirmasis draugas čia, o gal tau nepatinka draugai?“, aš paimu jo telefono numerį, jam maloniai nusišyspsau ir keliauju pasiimti bagažo :) Tą lapelį išmečiau pirmojoje pasitaikiusioje šiukšlių dėžėje :)

Mane pasitiko moteriškė dėvinti tradicinį apdarą :) Ji man įteikė laikiną darbo pažymėjimą, sutikimo laišką ir pasakė kur palaukti :)

Vėliau atvyko autobusas ir mus visus (mūsų, pradedančiųjų buvo apie 11 žmonių, iš jų tik 3 merginos) išvežiojo po namus...

NAMAI

Butas kuriame gyvenu yra nežinau kur, kažkur Dohoje :) Visai nieko :) Marmurinės grindys, du miegamieji, virtuvė, du tuoletai ir dvi vonios, tiksliau vienoje vietoje dušas ir tualetas, kitoje – vonia ir tualetas. Pro langus matau mečetę... Mano name yra nemokama sporto salė, o čia gyvena vien tik įgula... t.y. vaikinai, nes merginos gyvena kituose namuose :) Jie čia merginas ir vaikinus laiko atskirai :)

Jau oro uoste žinojau, kad gyvensiu ne vienas. Namuose savo flat mate neradau. Nusiprausiau ir užmigau :) Po kelionės buvau labai pavargęs...

TRUPUTI APIE ŠALĮ

Sekmadienis buvo laisvoji mano diena, prieš pradedant darbą kompanijoje, pusę jos pramiegojau J kitą pusę bandžiau truputi susipažinti su miestu. Išėjau ieškoti ATM (bankomato), karštis dienos metu tikrai didelis, kokie 45 kaip minumum. Kaip reiktų apibūdinti karštį? Jis ne toks koks Lietuvoje. Ten išėjus į lauką tu iš kart esi šlapias, o čia, Dohoje, į tave trenkia karščio banga, panašus jausmas kai atidarai gerai įkaitusią orkaitę ir į tave trenkia sauso oro banga, tu neprakaituoji, tu tiesiog iš kart degi... Taigi visi čia važinėja taksi J, kurie nėra brangūs J kaip sakoma, nuo durų iki durų ir tu beveik nejauti to karščio J

Truputėlį pasivaikščiojau, asivažinėjau taksi, apsipirkau (reikėjo nusipirkti adapterių ir prailgintuvų, nes čia angliškos rozetės) ir grįžau namo.

Tiesa, saulė čia labai anksti teka ir anksti leidžiasi :) apie 7 vakare jau tamsu, o apie  6 ryte jau saulė pakilusi :) Taigi dienos ilgumas maždaug apie 12 valandų :)

Apie pačią šalį gal truputi vėliau, kai ją pažinsiu...

Kai pradėjau ruoštis didžiąjam pirmadieniui, t.y. lyginti marškinius, grįžo mano kambariokas. Man tikrai buvo labai smalu su kuo gyvensiu... Mano kambarioko vardas - Ahmad Qays Khoshbin :) jis iš Netherlands, ten gimęs ir augęs, musulmonas, jam 30 metų, kompanijoje dirba jau  5 su pusę metų, 4 su puse  metų turi sužadėtinę, kuri taip pat dirba kompanijoje. Jis aptarnauja biznio klasę :) Tačiau jau galvoja po kelių mėnesių palikti kompaniją...

Mes labai ilgai kalbėjomės, jis man dag pasakojo kaip elgtis, ko nedaryti, kaip save pateikti ir t.t. Šiaip visai gerai buvo tai išgirsti, nors jau kaip ir žinojau iš kitų šaltinių ir iš skaitymų internete tačiau tai viską dar tik patvirtino :)

Smagiai su juo papliurpėme ir uėjau miegoti, kadangi mano mokymai prasidėti turi 8.00, o kompanijos autobusiukas pasiims mane 7.05, tai keltis anksti...

PIRMOJI MOKYMŲ DIENA

2010 m. liepos 26 d.

Mano diena prasidėjo 5.45 val. Dušas ir t.t. 6.55 val. Jau apačioje laukiau autobuso, pasirodo, mano name gyvena dar vienas vaikinukas, kuris taip pat yra naujokas ir mes mokysimės kartu, jis slovakas, dirbo 2,5 metus RoyalAirlines (RyanAir), čia atvyko penktadienį.

Laukiame autobuso, kuris labai vėluoja. Mes jau bvome išsigandę, kad pavėluosime į mokymus pačią pirmą dieną... Autobusas vėlavo daugiau nei 30 minučių… Viskas baigėsi gerai, nes atvykome laiku.

Aš esu grupėje, kurios šaukinys yra  AB 543, tai reiškia, kad jau 542 grupės buvo mokomos, tik tiksliai nežinau ar jie skaičiuoja vaikinus ir merginas kartu ar atskirai jų grupes numeruoja :), bet iš esmės nemažas skaičius, mano grupėje 20 vaikinų iš įvairiausių pasaulio šalių: Brazilija, Costa Rica, Slovakija, Estija, Ispanija, Prancūzija, Belgija, Turkija, Rumunija ir kt.

Pirmosios trys dienos pažintinės, jie pasakoja apie kompaniją, tvarko dokumentus, užsako šalies rezidento ID, banko kortelę ir t.t.

Atrodo paprasta ir visai saugu, tačiau iš kitos pusės, visas mokymų periodas tai yra laikas, kuomet mus stebi per padidinamąjį stiklą. Jie žiūri kaip mes elgiamės, kaip kalbame, kaip einame, kvėpuojame ar esame punktualūs ir t.t.

Pastato viduje galioja taisyklė: Negalima kalbėtis su merginomis. Galima su jomis pasisveikinti, nusišypsoti, bet tai viskas. Dar viena taisyklė, kad kalbėti galima tik angliškai ir jokia kitokia kalba, nesvarbu, kad turi turi draugą iš tos pačios šalies iš kur tu esi kilęs, jūs vistiek turite kalbėtis angliškai.

Pirmąją dieną jie visi nuolat kartojo, kokie yra laimingi, kad mes atvykome ir tapsime šeimos (taip jie vadina visą komandą) nariais :) Taigi mano naujoji šeima :) taip išeina, kad turiu  4800 brolių ir seserų :) neblogai sakyčiau vienok :).

Yra labai daug griežtų taisyklių, tokių kaip: negaliu pasakoti labai daug dalykų apie kompaniją ir iš principo viešai apie ją kalbėti :), negaliu dėti jokių foto ar video su uniforma, lėktuvais ar viskuo kas susije su kompanija į jokius socialinius tinklus. Tokias nuotraukas galiu turėti tik amseniniam albumui :) nuotraukas iš lėktuvų, su kolegomis ir t.t. jas galiu rodyti draugams, bet iš esmės negaliu išsiduoti jog dirbu šioje kompanijoje :) Taigi mano bloge pavadinimas nebus minimas :)J ir deja, negalėsiu paodyti nuotraukų su uniforma :) Tiesiog, kai jau turėsiu jas paprašykite ir atsiųsiu asmeniškai :) ne viešam rodymui :)

Samba juokingai, bet iš principo jie kiekvieną seką, už netinkamą elgesi eini ant kilimėlio pas vyresnybę, o jei nusižengiai šiurkščiai, tai esi pašalinamas iš kompanijos ir per 24 valandas turi palikti šalį :) Taigi, taisyklės girežtos :) bet viskas ok :) Kolkas atrodo, kas su viskuo susitvarkysiu :), o čia rašysiu viską labai apibendrintai ir t.t. su miesto gyvenimo nuotraukomis:)

 Vakare aplankiau City Center :) taip čia vadinamas pagrindinis shoping centras :) Kuris yra ir miesto cenras :) Tai didelis prekybos centras :) LT tai būtų Akropolis arba Ozas, tik čia reikia kokį akropolį padauginti 10 kartų, gal net ir daugiau ir tada gausite City Center scentrą :D


2010 n. liepos 27 d.
Antroji mokymų diena... Vėl ankstyvas rytas ir t.t. :) Na kelstis laiku reikia, nes negalima vėluoti :) Pasiėmė autobusas, nuvežė į vietą, mokymai apie naujus dalykus :) Rydienai, turiu išmokti Aviacijos abėcėlę ir kuo daugiau šalių ir oro uostų trumpinių, kur skraido mūsų avialinijos :) Taigi bus nelengva, nors aviacijos abėcėlę jau moku :) dar nelabai tvirtai, bet jau spelinu :D
Kiekvieną dieną mus lanko vis iš naujo skyriaus supažindinti su tvarka :) Tai įdomu, ryt paskutinė introduction mokymų diena, tada prasidės CS (Cabin Service) mokymai :) šiandien jau gavome savo Manuals, tai bus mūsų biblijos, kurias reiks mokėti, ten yra viskas :) nuo keleivio pasitikimo iki pat mažiausios detalės lėktuvo Galley (taip vadinama virtuvė aviacijos kalboje).
Rytoj jau turėčiau gauti savo ID (darbo pažimėjimą), kolkas be jo labai sunu, net interneto negaliu užsisakyti, o po dviejų savaičių žadėjo pagaminti mums dokumentus dėl gyvenimo šayje, tipo ID, nes dabr jei ką nors nori padaryti, kaip pvz išsikeisti pinigus, nusipirkti SIM kortelę, įeiti į kai kurias interneto kavines, turi rodyti ir jiems palikti savo paso kopiją su atnspaudu, kad leidžiama įvyktį į šalį :)
Qatar labai saugus miestas :) galima eiti naktimis ir t.t. tikrai nieko nenutiks :) Ramus ir visai saugus, bei vietomis net gražus, ypatingai, dangoraižių rajonas.


Nepavyko man įkelti foto, perlėtas internetas, bet kai tik galėsiu įkelsiu :)

Kolkas atrodo tiek šiame kartui :) ir taip nemažai išėjo, namuose dar neturiu neto, todėl negaliu rašyti dažniau :) bet kai tik turėsiu... tada būtinai :)

Dar nesergantis ilgesio liga

Jūsų Remis

Pirmasis įrašas

Pagaliau ir aš turiu blog'ą :) Kažkaip niekada negalvojau, kad taip nutiks ir rašysių blog'ą, bet pasirodo taisyklė "Niekada nesakyk niekada" yra teisinga :)

Taigi likus savaitei iki savo gyvenimo kelionės į arabiškąjį Qatar, kur bus naujas gyvenimo periodas, susikūriau blog'ą, tam, kad galėčiau informuoti draugus, bičiulius ir pažstamus apie šalį, apie savo naują darbą ir visus įspūdžius :) Tai bus vieta kur fiksuosiu įdomiausius, lūdniausius juokingiausiu ir visokius -iausius gyvenimo faktus :)

Sekantis įrašas bus jau iš Qatar arba pakeliui į ten iš FCO :) bus matyti kur turėsiu internetą ir kur pagaus įkvėpimas :)

.rem