2011 m. sausio 16/24 d. Šeši mėnesiai prabėgo nepastebimai...
Šiandien Katare sausio 16-oji, šiuo metu 8 val. ryto o man nesimiega. Tikriausiai nuo kokteilių su Reb Bull pereitą naktį. Naršiau po internetą ir prisiminiau, kad šiemet dar nepadariau nei vieno įrašo savo blog`e nepasidalinau nei vienu įpsūdžiu iš praėjusių metų pabaigos ir jau prasidėjusių naujųjų...
Visų pirma visus noriu pasveikinti su tais Naujaisiais metais, gan vėlokai, bet juk geriau vėliau nei niekada. Ko nepasveikinau skambučiu ar žinute iš Kataro, tą darau dabar, taigi, būkite pasveikinti su Naujaisiais, mielieji mano skaitytojai (nuskambėjo kaip kokio didžio profesroiaus frazė :)
Paskutiniame įraše rašiau jog keliausiu į Maskvą, įrašas buvo darytas prieš visas didžiąsias šventes, nuo to laiko tiek daug visko įvyko, kad net sunku prisiminti, bet pabadysiu viska iš lėto, žingsnis po žingsnio atgaminti ir papasakoti...
BEVEIK KAIP NAMUOSE, TIK KAD MASKVOJE
Maskva. Didžioji, nuostabioji ir nepakartojamoji Rusijos sostinė. Bvo labai smagu ten nuvykti net du kartus praėjusiais metais, pajusti tikrą žiemą, pamatyti sniegą ir įkvėpti šaltą oro gūsį į plaučius, kurie jau nepratę prie tokio šaltumo... Pirmojo vizito metu Maskvoje lankiausi Valstybiniame Kremliaus Dvare (Gaudarstvenij Kremvlioskij Dvarec - atrodo taip sakosi rusiškai), kuriame žiūrėjau patį nuostabiausią baletą pasaulyje, pavadinimu "Spragtukas". Tai buvo tikrai nuostabus ir nepakartojamas vakaras, bei vienu šūviu nušauti du kralikai :) Pamatytas rusiškosios mokyklos baletas ir pabūvota didingojo Kremlsiaus viduje, kur šiaip patekti gan sunku...
Baletas buvo nuostabus ir nepakartojamas, didingas ir įpūdingas... Kitų vizitų į Masvą metu labai noriu išvysti "Gulbių ežerą", ką tikrai ir padarysiu ir gal netgi tai pavyks padaryti didžiajame Maskvos teatre... Bet tai planai ateičiai.
Žymioji Raudonoji aikštė, Lenino mauzoliejus ir visa kita buvo labai smagu. Maskva priminė namus, priminė Lietuvą. Ten buvo beveik taip kaip Lietuvoje tik truputi kitaip (kaip pasakytų mano keleiviai iš Indijos "Same same, but different", taip jie sako kai ko nori to paties ką turi jų kolega šalia, bet vat biški kitaip).
Visa Maskvos architektūra ir visa kita taip kaip gimtojoje šalyje. Taigi, toji Rudonoji aikštė su savo gražiąja Katedra bazilika, Kremliaus laikrodžiu, šventine eglute ir įrengta čiuožinėjimo pačiūžomis aikštele buvo nuostabi, o dar nuostabiau buvo pamatyt toje aikštėje baletą and ledo "Sniego Karalienė", na žodžiu kaip supratote Maskva man visai patiko... Ir dar žinoma patiko maistas, nes pagaliau po labai labai ilgo laiko turėjau galimybę pajusti tikros juodos ruginės duonos skonį, prisiminti kaip kvepia silkė ir kaip atrodo baltoji mišrainė. Kol buvau LT nevertinau šių dalykų, o dabar jų pasiilgstu, taigi iš Maskvos parsivežiau tikrų marinuotų agurkų, juodosios duonos, silkės ir dar visokių maisto produtų, to ko čia, Dohoje, nėra.
Taigi, Maskva valdo, reiks ten bandyti lankytis kiekvieną mėnesį ir daryti maisto produktų apsipirkimą.
NUOTYKIAI KURIŲ GALĖTŲ IR NEBŪTI
(Nuo sausio 16 iki sausio 24 praėjo savatė, tiek laiko prireikė man vėl prisėsti ir pabaigti įrašą...)
Šį mėnesį man super "pasisekė", negavau nei vieno skrydžio į Europą, turėjau 4 dienas stand by, ir spėkit, kur jie mane išvietė dirbti, ogi į nuostabiąją Daką, į Bangladešą, tiesiog į svajonių skrydį... Baisiausias dalykas, kad šį mėnesį viską sudėjus dariau du skrydžius į šią šalį, pirmasis buvo mėnesio pradžioje, o antrasis buvo su laisva diena Dakoje, patikėkit, manimi, ten nėra ką veikti, galvojau nusišausiu, kai pamačia, kad turiu laisvą dieną ten... Gerai nors tiek, kad mūsų viešbutis, kuriame mes gyvename visai neblogas...
Taigi, pabandysiu papasakoti detaliau kas vyko šiuose skrydžiuose... Detalės nelabai malonios, bet jau toks tas gyvenimas...
Jei gerai menu rašiau savo pirmuosius įspūdžius apie šią "nuostabią" šalį, kai ten skridau pirmą kartą... Tai šūdinas skrydis tikrąją to žodžio prasme, atleiskite už tokį žiaurių išsireiškimą, bet tikrai taip yra, žmonės nežino kaip naudotis tualetais, nežino kaip nuleisti vandenį, neduok Dievuliau, tualeto dantis nuleistas, tada gali tikėtis rasti siurprizus kriauklėje, ant dangčio arba ant žemės, o tų siurprizų mes nemėgstame labai :) taigi, tualetus reikia stebėti mums kaip sakalams... Dar jie turi savybę rukyti tualetuose... Ir šiaip labai juokinga kartais būna kai dvi merginos eina į tualetą, viena stovi prie durų ir budi, kad niekas neieitų, nes šiaip nežino kad tualetai užsirakina. Taigi kai ten baigia savo reikalus, tada paspaudžia nuleidimo mygtuką (žinote, lėktuvuose vandens nuleidimas veikia labai garsiai), taigi paspaudžia nuleidimo mygtuka ir tada abi susikabinusios už rankų bėga klykdamos tolyn nuo to tuoaleto, nes bijo to garso... Patikėkit manim, vaizdas vertas "juokingiausio vaizdelio" titulo.
Kitas "smagus" nutikimas, kuris nutiko man buvo serviso viduryje, kuomet vieno keleivio paklausiau ką jis norėtų valgyti, jis pasakė man savo pasirinkimą, šalia jo sėdėjo moteris, paklausiau jos, tačiau ji nekalbėjo angliškai (dauguma žmonių šiame skrydyje tik linguoja galvomis ir neprataria nei vieno žodžio, nes jie nesupranta naglų kalbos), taigi jai daviau tai ko turėjau daugiau, kai paklausiau apie gėrimus vyriškis paprašė Pepsi, o moteris vėl papurtė galvą... Taigi jie nieko nenori, ir ką jūs galvojat, tuo metu kai aš pyliau Pepsi iš skardinės į stiklinę vyriškiui, jis staiga pradėjo šaukti "vomiting is coming, vomiting is coming" (pažodinis vertimas: "vemalai ateina, vemalai ateina"), aš pasuku galvą į tą puse ir moteriškė staiga drebia savo skrandžio turinį ant savęs ir and padėklo su maistu, kitaip sakant ji nusprendė ten pasidėti savo "boa". Aš minutei susitingau, nes pirmoji mintis buvo, kad aš irgi padėsiu savo "boa" šalia josios, bet šiaip ne taip susitvardžiau, greitai jai daviau maišelį skirtą skrndžio turiniui ir nubėgau į virtuvėlę, kur prigriebiau šlapių rankšlosčių ir dezodorantą, ai atėjau prie jos daviau jai rankšlosčius ir pradėjau aplink ją purkšti dezodorantą, kad sumažinti tą nosiai "malonų" kvapą...
Taigi, štai dar viena istorija, apie Daką, tačiau tai nepaskutinė, paskutinė, kuri man nutiko, buvo nelabai juokinga ir gan rimta... Tiesiog pirmą kartą susidūriau su realybę, kai nutiko nenumatytas kritiškas atvejis lėktuve... Tiesiog vieną keleivį ištiko epilepsijos priepuolis skrydžio viduryje... Aš tai mačiau pirmą kartą savo gyvenime, ir tikiuosi, kad ilgą laiką to matyti man neteks, nes vaizdas tikrai nėra vienas iš maloniausių, kai žmogus apimtas konvulsijų, o tu nieko negali padaryti... Tiesiog esi bejėgis. O be to mes net negalime nieko daryti, nes mums draudžiama... Tokioje situacijoje, mes galime tik apdėti žmogų pagalvėmis ir pledais, kad jis nesusižalotų, konvulsijų stabdyti nealime, turime leisti baigtis ir turime nedelsiant padaryti pranešimą dėl daktaro ar seselės skrydyje...
Žodžiu, skrydis į Daką, manau tai yra juodoji mamo darbo pusė... Jokio malonumo... Kaip supratote niekas nesidžiaugia gavęs šią kryptį, bet ką padarysi, norint aplankyti Kuala Lumpūrą ar Maldyvų salas turi karts nuo karto nuskristi ir į Daką...
ATGAL Į MALAIZIJĄ
Teisingai supratote, šį mėnesį vėl lankiausi nepakartojamame Kuala Lumpūre... Tai miestas kuris man labai patinka, apie jį jau pasakojau daug, ir nebežinau ką dar papasakoti, tiesiog faktas yra tas, kad į šį pasaulio tašką noriu grįžti kiekvieną mėnesį, ten dar tiek daug nepamatyta ir neaplankyta... Tiek dar visko reikia nuveikti...
VIEŠNAGĖ ROJUJE
Ir tikriausiai supratote teisinai, kad lankiausi rojuje, kuris yra šioje žemėje, tai Maldyvų salos... Nuostabus, gražu, nepakartojama... Mielai praleisčiau ten mėnesį, du o gal net ir gyventi norėčiau... Tai tikras rojaus kampelis žemėje, kur vanduo žydresnis už dangų, saulė niekada nepasitraukia iš dangaus, danguje plaukia maži mieli balti debesėliai ir vandenynas ošia savo melodiją... O tu guli vienos iš 1190 salų paplūdimyje, kur aplink tave vien vanduo, palmės, nameliai ant vandens ir vandenyno ošimas... Nuostabu, nepakartojama ir tikra pasaka...
Taip, tokie tat ir Maldyvai, vienintelis dalykas, kuris tikriausiai stabdo no atostogų ten yra tai, jog turi turėti tikrai nemažai pinigų, kad galėtum ten atostogauti, tai nėra pigi atostogų vieta, tačiau, manau, kad bent vieną kartą gyvenime ten turėtų nuvykti visi... Kad ir pačioms trumpiausioms atostogoms, bet tikrai verta pamatyti tai savo akimis...
Suknu apsakyti tai kas ten yra, tebunie nuotrauks kalba pačios už save...
Vienintelis dalykas, kuris šiek tiek suteršė šią kelionę yra tas, jog viename restorane, Malėje, apsinuodijau maistu, taigi buvo bemiegė naktis ir daug paskandintų "boa" tualete, tačiau kai aplink toks grožs sir tokie vaizdai, kai esi rojaus viduryje, jokie apsinuodijimai maistu negali sudrumsti rojaus vaizdų...
O grįžtant namo lėktuvui kylant ir leidžiantis sėdėjau pilotų kabijone ir mačiau viską ką mato jie, truputi gaila, kad viskas vyko naktį, tačiau vistiek tai buvo nepakartojama... Galiu tik įsivazduoti kaip viskas atrodo dienos metu, bet tikiuosi, kad pavyks tai padaryti ir dienos metu :)
PUSMEČIO REZULTATAI
Taigi štai taip trumpai, bet gal netgi visai išsamiai apie tą pirmąjį šių metų mėnesį, koks jis man buvo. Apibendrinat viskas nuostabu, o dar labiau kai pagalvoji, tai šiandie yra lygiai vienas mėnuo kaip esu palikęs gimtąją šalį ir gyvenu Dohoje, šeši mėnesiai gyvenimo dykumoje... Kažkur toli nuo namų, šeimos, draugų ir artimųjų, tačiau per šiuos šešis mėnesius savo gyenime sutikau daug nuostabių naujų žmonių, susipažinau su daug įdomių žmonių. Nėra viskas taip blogai, turiu čia ir keletą (telpa ant pusės rankos pirštų) tikrų draugų... Gyvenimas yra gražus, o dar gražesnis, kai pagalvoji, kad jau keturis mėnesius bastausi po pasaulį, iš vieno taško į kitą... Ir jei apibendrinti kur per tuos keturi mėnesius lankiausi, tai sąrašas būtų toks: Muskatas (Omanas), Mančesteris (Didžioji Britanija, 2 kartai), Stoholmas (Švedija), Nairobis (Kenija, 2 kartai), Islamabadas (Pakistanas), Damamas (Saudo Arabija, 3 kartai), Alexandrija (Egiptas, 2 kartai), Kuala Lumpūras (Malaizija, 3 kartai), Puketas (Tailandas, 3 kartai), Trivandrumas (Indija), Miunchenas (Vokietija), Daka (Bangladešas, 3 kartai), Kočis (Indija, 2 kartai), Madridas (Ispanija), Barselona (Ispanija), Sana (Jemenas), Abudabis (Jungtiniai Arabų Emiratai, 3 kartai), Jeddah (Saudo Arabija) Kuveitas (Kuveitas, 2 kartais), Dubajus (Jungtiniai Arabų Emiratai, 3 kartai), Frankfurtas prie Maino (Vokietija), Lahoras (Pakistanas), Katmandu (Nepalas), Bahreinas (Bahreinas), Šenajus (Indija), Bankokas (Tailandas), Hanojus (Vietnamas), Maskva (Rusija, 2 kartai), Mašadas (Iranas), Atėnai (Graikija), Goja (Indija), Malė (Maldyvų salos), Beirutas (Libanas).
Iki šios dienos aplankytos šios krytis, tikriausiai galima pridėti dar vieną, tai Manila, Filipinuose, ten skrisiu šiandien vakarop, o šį mėnesį pabaigsiu dar vienu skrydžiu į rojų...
Tai tiek tų naujienų mano gyvenime. Atleiskite už ilgą uždelsimą ir nerašymą, tačiau tai nebuvo įkvėpimo, tai daug skraidžiau...
Ilgiuosi Jūsų brangučiai
Remis
